Psichologus šiandien sutinkame darželyje, mokykloje ar darbovietėje, tačiau dažnas žmogus vis dar tiksliai negali pasakyti, kuo šio specialisto darbas skiriasi nuo psichiatro ar psichoterapeuto. Psichologinių konsultacijų pobūdis taip pat keičiasi ir joms pasitelkiamos ne tik programėlės, bet ir dirbtinis intelektas. Apie psichologų profesijos subtilybes, psichologinį vertinimą, augantį psichologinių konsultacijų poreikį ir besikeičiantį pobūdį pasakoja Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Klinikinės psichologijos katedros vedėja doc. Neringa Grigutytė.

Pasiklydę profesijų pavadinimuose

Doc. N. Grigutytė pastebi, kad žmonės vis dar painioja psichologo ir psichiatro sąvokas. Pirmiausia dera suprasti, kad tai skirtingo išsilavinimo reikalaujančios profesijos.

„Psichologu gali būti asmuo, baigęs psichologijos bakalauro ir psichologijos magistrantūros studijas, kurios yra specializuotos ir suteikia gilesnių siauresnės psichologijos srities žinių: tai klinikinė psichologija, sveikatos psichologija, edukacinė psichologija, organizacinė psichologija, teisės psichologija ir kt. Psichologija priskiriama socialiniams mokslams. Tuo tarpu psichiatras – tai gydytojas, baigęs medicinos studijas ir psichiatrijos rezidentūrą. Diagnozuoti psichikos sutrikimus ir skirti vaistus gali tik psichiatras“, – pasakoja mokslininkė.

Svarbu paminėti ir dar vieną – psichoterapeuto profesiją. Psichoterapeutu gali tapti ir psichologas, ir gydytojas, ir kitas specialistas (pvz., socialinis darbuotojas ar slaugytojas), kuris po aukštojo mokslo studijų pabaigė ne mažiau kaip 3 metus trunkančias kurios nors psichoterapijos krypties studijas.

„Panašiai kaip ir psichologas, psichoterapeutas gydo pokalbiu, tačiau problemas analizuoja daug giliau negu psichologinių konsultacijų metu, remdamasis konkrečia psichoterapine paradigma (pavyzdžiui, kognityvine elgesio, egzistencine, psichodinamine ir kt.)“, – pristato doc. N. Grigutytė.

Psichologinio vertinimo svarba

Nors psichologas negali nustatyti paciento diagnozės, tačiau atlieka kitą labai svarbią funkciją – psichologinį vertinimą: tiria kognityvines asmens funkcijas, intelektą, emocinio funkcionavimo ypatumus, asmenybės bruožus. Trumpai pristačiusi visas tris profesijas, doc. N. Grigutytė atskleidžia daugiau psichologinio vertinimo subtilybių.

„Psichologinis vertinimas, kurį atlieka psichologas, yra svarbus siekiant suprasti asmens funkcionavimą, nustatant tiek sunkumus, tiek asmens stipriąsias savybes ir resursus. Šie dalykai svarbūs, kai keliamos psichikos sveikatos sutrikimo prielaidos, planuojami pagalbos būdai ir vertinamas pagalbos ar gydymo efektyvumas. Atlikdamas psichologinį vertinimą psichologas gali padėti psichiatrui diferencijuoti galimus psichikos sutrikimus.“

Siekiant atlikti psichologinį vertinimą, būtina turėti tinkamus vertinimo instrumentus. Tokius instrumentus mokslininkė kartu su kolegomis pritaikė naudoti Lietuvoje įgyvendindami Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis finansuotą projektą „Beck skalių, naudojamų psichikos ir elgesio sutrikimų diagnostikai, pritaikymas naudojimui Lietuvoje“.  

„Atlikęs tyrimus, pateikėme penkias skales, kurios gali būti naudojamos padedant nustatyti asmenis, kuriems būdingi depresijos ir nerimo sutrikimai, suicidinė rizika. Tai ypač svarbu, nes pastaraisiais metais – išgyvenant Covid-19 pandemiją, karo grėsmę – didžioji dauguma visuomenės patiria stresą, jaučia neapibrėžtumą, nerimą“, – pasakoja mokslininkė.

Psichologinių konsultacijų poreikis Lietuvoje auga

Doc. N Grigutytė pastebi Lietuvoje augantį psichologinių konsultacijų poreikį. Šis augimas susijęs su keletu veiksnių. Pirmiausia – psichologo profesija žmonėms vis labiau pažįstama.

„Prieš 50 metų retai kuris žinojo, kad yra tokia specialybė kaip psichologija ir ką daro psichologai. Jaunesnė karta jau užaugo žinodami, kad yra psichologai – darželyje ir mokykloje vaikai mato dirbančius šios srities darbuotojus. Psichologų kiekvienais metais parengiama vis daugiau. Šiandien psichologai rengiami 5 universitetuose Lietuvoje. Per ketverius pastaruosius metus vien Vilniaus universiteto psichologijos magistrantūros studijas baigė 280 absolventų“, – augančius skaičius pristato mokslininkė.

Ne mažiau svarbus ir kitas momentas – keičiasi lietuvių požiūris tiek į savo psichikos sveikatą, tiek į psichologinę pagalbą. Anksčiau žmonės vengdavo kreiptis į visus specialistus, kurių pavadinimas prasideda raidėmis „psi“, tačiau su psichologiniu švietimu šie stereotipai po truputį keičiasi.

„Mūsų psichikos sveikata nėra tik juoda ir balta – tai kontinuumas, kai kiekvienas iš mūsų vienais ar kitais gyvenimo momentais, susidūrę su tam tikromis gyvenimo krizėmis ar patirdami stresą, galime jausti vienokius ar kitokius psichikos sveikatos sunkumus, pvz., patirti nerimą, jaustis prislėgti, negalėti užmigti, kartais net gali kilti minčių apie savižudybę. O kartais tiesiog norisi pasitarti su kuo nors – su specialistu, kuris galėtų padėti pamatyti situaciją tarsi „iš šalies“, kad būtų lengviau priimti tam tikrus sprendimus gyvenime“, – pasakoja doc. N. Grigutytė.

Doc. Neringa Grigutytė. Asmeninio archyvo nuotr.

Psichologinėms konsultacijoms naudojamos ir programėlės

Psichologinių konsultacijų ir psichologinės pagalbos pobūdis keičiasi. Prieš 10 metų psichologinė pagalba buvo suvokiama tik gyvai susitikus su psichologu, dar buvo galima paskambinti į emocinės pagalbos linijas ar parašyti laišką, o pastaraisiais metais, ypač karantino laikotarpiu, labai išpopuliarėjo psichologinės konsultacijos nuotoliniu būdu ir įvairūs psichologinio švietimo bei pagalbos įrankiai.

„Verta paminėti, kad nacionaliniu lygiu buvo įkurta psichikos sveikatos svetainė „Pagalba sau“, kurioje vienoje vietoje galima rasti aktualią ir patikimą informaciją apie emocinę sveikatą ir prieinamą psichologinę pagalbą. Lietuvoje atsirado ne viena platforma, kurioje galima susirasti tinkantį specialistą. Šiuo metu vienos populiariausių, bet tikrai ne vienintelės – „Mano daktaras“, „Pasikalbėk“, „Mindletic“. Šios platformos padeda gauti pagalbą ne tik didmiesčių gyventojams – psichologinė pagalba tampa prieinama regionuose, taip pat užsienyje gyvenantiems lietuviams, kurie gali gauti psichologinę pagalbą savo gimtąja kalba“, – pasikeitusius konsultacijų būdus pristato mokslininkė.

Kita technologinė naujovė – įvairios programėlės ir skaitmeniniai įrankiai, skirti psichikos sveikatai gerinti, kai nėra bendraujama su psichologu.

„2017 m. pasirodė pirmoji lietuviška mobilioji programėlė „Pagalba sau“, skirta lavinti emocinę žmonių sveikatą ir teikti psichologinę pagalbą. 2019 m. Lietuvoje sukurta nemokama interaktyvi programėlė „Ramu“, skirta žmonėms, išgyvenantiems nerimą ir patiriantiems panikos atakas“, – lietuviškus įrankius pristato doc. N. Grigutytė.

Anglų kalba tokių skaitmeninių įrankių sukurta dar daugiau. Tokios programėlės skirtos valdyti nerimą, palengvinti depresijos simptomus ar padėti susitvarkyti su potrauminio streso sutrikimų, valgymo sutrikimų simptomais.

„Šios programėlės gali sekti emocijų pokyčius kas dieną ar net valandą ir suteikti žinių apie asmens nuotaikų pokyčius. Jos pigios ir, jei pagrįstos moksliškai, gali padėti geriau jaustis ar būti naudojamos kaip papildomas įrankis gydant psichikos sutrikimus“, – sako mokslininkė.

Kitas svarbus veiksnys – dirbtinis intelektas. Šiandien vis dažniau keliamas klausimas, ar, apmokius dirbtinį intelektą, jis galėtų teikti psichologinę pagalbą ir nebereikėtų psichologų. Vieni teigia, kad žmogiško santykio ir žmogaus terapijos negali pakeisti jokie robotai, o kiti sako, kad psichikos sveikata yra grindžiama kalbėjimo terapija, o kalbėjimas yra tai, ką daro pokalbių robotai, kurie remdamiesi dirbtiniu intelektu vis labiau apsimoko, tad laipsniškai šie robotai galės pakeisti psichologus.

„Šiandien man sunku būtų įsivaizduoti, kad skaitmeniniai įrankiai galėtų pakeisti santykį su psichologu, tačiau jie gali būti gera pagalbinė priemonė. Mano nuomone, psichoterapijos ir psichologinės pagalbos teikimo procese svarbiausias yra santykis tarp kliento ir specialisto“, – sako doc. N. Grigutytė.

Maži, bet svarbūs žingsniai geresnės psichikos sveikatos link

Doc. N. Grigutytės teigimu, kaip gera asmens savijauta priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip maistas, miegas ar sportas, taip ir psichologijos mokslas turi daug sąsajų su kitomis disciplinomis. Praėjusiais metais Higienos instituto užsakymu kartu su kolegėmis – VU Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos katedros docente Marija Jakubauskiene ir nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadove Karile Levickaite mokslininkė atliko tyrimą „Stigmatizuojančios Lietuvos gyventojų nuostatos psichikos sveikatos srityje“. Šis tyrimas padeda geriau suprasti kreipimąsi psichologinės pagalbos Lietuvoje.

„Iš daugiau nei 1500 (18–75 metų) respondentų trys ketvirtadaliai teigia, kad, susidūrę su psichikos sveikatos sunkumais, būtų linkę kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus. Tačiau tik 20 proc. nurodė, kad kada nors iki šiol yra kreipęsi pagalbos į psichikos sveikatos specialistus (psichiatrą, psichologą) dėl patirtų psichikos sveikatos sunkumų. O apie 10 proc. Lietuvos gyventojų, net ir patirdami psichikos sveikatos sunkumų, nesikreiptų į jokius specialistus“, – sako doc. N. Grigutytė.

Tad nors žmonės vis dažniau susiduria su psichologo profesija ir ji jau nėra tokia svetima, vis dar vengiama tiesioginio kontakto su šiais specialistais. Svarbu suprasti, kad prisidėti prie savo psichikos sveikatos gerinimo ir geresnės savijautos galime kiekvienas, stengdamiesi daugiau bendrauti su kitais, palaikydami tinkamą poilsio režimą ir užsiimdami fizine veikla.

„Gal kam nors užtektų atsikėlus ryte pasižiūrėti į veidrodį, nusišypsoti ir pasakyti, kad šiandien laukia graži diena, net jei už lango lyja. Kitiems – kartu su bičiuliu išgerti karštos arbatos puodelį ir pakalbėti. Taigi vienas iš patarimų, siekiant palaikyti gerą psichologinę savijautą – pabendrauti su artimais žmonėmis. Taip pat svarbu užsiimti sportu, pajudėti, pasivaikščioti – taip pakeliama nuotaika ir pagerinama savijauta. Ne mažiau svarbu rasti laiko poilsiui – net ir turint milijoną nesutvarkytų reikalų, 10–15 min. per dieną ar keletą valandų savaitgalį skirkite laiko sau, užsiimkite savo mėgstama veikla. Taigi pirmiausiai įsiklausykime į savo poreikius, skirkime laiko sau ir pasirūpinkime savimi. O jeigu reikia – kreipkimės pagalbos į specialistus“, – pataria doc. N. Grigutytė.