Vilniaus universiteto (VU) leidžiami mokslo periodikos žurnalai nuosekliai stiprina savo pozicijas tarptautinėje tos srities žurnalų bendruomenėje. Įvertinus pastarųjų trejų metų procentiles „Scopus“ duomenų bazėje matyti, kad dauguma žurnalų pagal cituojamumo rodiklius užima vis aukštesnę vietą bendruosiuose tam tikros mokslų srities žurnalų sąrašuose.

Paminėtina, kad daugiau nei pusė VU mokslo periodikos žurnalų (54 proc.), publikavusių numerį 2022 m., yra registruoti „Scopus“ duomenų bazėje. Iš viso 2022 m. numerį publikavo 43 VU leidžiami žurnalai, iš jų 23 yra registruoti „Scopus“. Registracija vienoje iš didžiausių mokslo literatūros duomenų bazių rodo, kad žurnalas atitinka tam tikrus kokybinius ir kiekybinius kriterijus ir yra pripažįstamas kaip atitinkantis tarptautiškumo kriterijus.

Aktyviau dirbti su registracija „Scopus“ duomenų bazėje pradėta nuo 2018 m. Iki tol šioje duomenų bazėje buvo registruoti aštuoni žurnalai. Nuo 2018 m. sąrašas pasipildė 15 žurnalų.

Kadangi atskirose mokslų srityse cituojamumo rodikliai skiriasi, naudoti cituojamumo rodiklius būtų klaidinga, nes tai, kas socialiniuose moksluose būtų žemas rodiklis, humanitariniuose moksluose būtų laikomas aukštu rodikliu. Taip yra dėl besiskiriančios tos mokslų srities citavimo elgsenos. Aiškesnis rodiklis, kuriuo galima palyginti skirtingų mokslų sričių žurnalų vietą tarptautinėje bendruomenėje, yra procentilės.

„Scopus“ duomenų bazėje procentilės nurodo santykinę leidinio poziciją tam tikroje mokslų srityje (kategorijoje). Procentilė rodo, kokią procentinę dalį kitų tos pačios kategorijos leidinių vertinamasis leidinys aplenkė pagal citavimų skaičių. Pavyzdžiui, leidinys, kurio CiteScore procentilė yra 96 proc., užima tokią pat aukštą arba aukštesnę vietą nei 96 proc. tos kategorijos leidinių.

Vertinant visų VU žurnalų procentilių vidurkį matyti, kad nuo 2020 m. buvusios 37 procentilės 2022 m. procentilės vidurkis pakilo iki 42. Tai reiškia, kad vidutiniškai VU žurnalai pagal cituojamumo rodiklius lenkia 42 proc. pasaulio žurnalų, registruotų „Scopus“.

Į aukščiausią, 90–100 procentilės ruožą savo temoje patenka vienas VU žurnalas – „Informatica“.

Į 80–90 procentilės ruožą patenka du žurnalai – „Nonliner Analysis: Modelling and controll“ ir „Informatics in Education“.

Į 70–80 procentilės ruožą patenka vienas žurnalas – „Transformations in Business and Economics“.

Į 60–70 procentilės ruožą patenka du žurnalai – „Knygotyra“ ir „Respectus Philologicus“.

Į 50–60 procentilės ruožą nepatenka nė vienas žurnalas.

Į 40–50 procentilės ruožą patenka du žurnalai – „Problemos“ ir „Baltistica“.

Į 30–40 procentilės ruožą patenka penki žurnalai – „Acta Medica Lituana“, „Archaeologia Lituana“, „Organizations and Markets in Emerging Economies“, „Taikomoji kalbotyra“ ir „Verbum“.

Į 20–30 procentilės ruožą patenka keturi žurnalai – „Ekonomika“, „Information & Media“, „Politologija“, „Slavistica Vilnensis“.

Į 10–20 procentilės ruožą patenka du žurnalai – „Acta Paedagogica Vilnensia“ ir „Literatūra“.

Į 0–10 procentilės ruožą patenka trys žurnalai – „Kalbotyra“, „Lietuvos istorijos studijos“ ir „Vertimo studijos“ (pastarieji du žurnalai neseniai įtraukti į „Scopus“).

Daugelis VU mokslo periodikos žurnalų anksčiau buvo išskirtinai lietuviški ir orientuoti į nacionalinę auditoriją (vyraujanti dalis autorių buvo iš Lietuvos). Palyginti nesenas siekis įsilieti į tarptautinę bendruomenę (stipresnis postūmis įvyko nuo 2018 m.) ir dabartiniai matomumo tarptautinėje bendruomenėje rodikliai rodo, kad yra potencialo užauginti ir daugiau žurnalų, kurie galėtų rikiuotis 90–100 procentilės ruože.

Atkreiptinas dėmesys, kad visi žurnalai šiame sąraše, išskyrus vieną, yra deimantinės atvirosios prieigos žurnalai.

Visus VU mokslo žurnalus rasite čia.