Vilniaus universiteto Marketingo katedroje atsirado nauja marketingo ir integruotos komunikacijos magistrantūros studijų programa. Vasario 3 d. išlydėta pirmoji šios programos studentų laida.

Programa atsirado prieš 1,5 metų, tačiau jau pirmaisiais metais ji tapo absoliučia lydere tarp visų VU magistro programų (pagal didžiausius svertinius konkursus tiek į valstybės finansuojamas, tiek ir į nefinansuojamas vietas).

Apie šią populiarią, naują programą pasakoja Ekonomikos fakulteto Marketingo katedros vedėjas prof. dr. Sigitas Urbonavičius.

Kaip buvo nuspręsta sukurti marketingo ir integruotos komunikacijos programą?

Marketingo katedra jau seniai planavo tokios pakraipos programos „atsiradimą“. Priežasčių buvo gana daug: tiek pati katedra pastebėjo šių specialistų trūkumą rinkoje, tiek iš studentų sulaukdavome priekaištų, kad VU nėra marketingo pakraipos programų ar specializacijų nei bakalauro, nei magistro studijų pakopose, nors atskiri dalykai buvo dėstomi plačiai įvairių programų studentams. Ir darbdaviai nuolatos ieško trijų pagrindinių tipų marketingo specialistų: rinkos tyrėjų (analitikų); marketingo strategų ir strategijų įgyvendintojų; komunikacijos specialistų, suprantančių ne vien marketingo komunikacijai priskiriamą sritį. Pirmojo tipo specialistų labiausiai reikia tyrimų bendrovėms ir didesnėms įmonėms, antrojo ir trečiojo – vos ne visoms įmonėms ir organizacijoms. Kur dar reklamos, integruotų marketingo komunikacijų ir netgi ryšių su visuomene agentūros, kurioms panašūs specialistai itin reikalingi.

Pastebėjome, kad rinkoje dėl klientų dėmesio savotiškai varžosi reklamos agentūros ir ryšių su visuomene agentūros (nors ir vienos, ir kitos dažnai vadinasi įvairiai). Jos iš esmės dirba labai panašų darbą: užtikrina įmonės ryšius su aplinka, visų pirma – su rinka. Savotiška priešprieša atsiranda gal todėl, kad vieni specialistai išmano savo sritį (pvz., marketingo), tačiau ne visai aiškiai suvokia kitą, giminingą (pvz., ryšių su visuomene). Iš to kilo idėja studijų procese šias dvi sritis bent šiek tiek sugretinti bei rengti visapusiškesnius specialistus.

Galiausiai maždaug vienu metu atsirado tiek bakalauro programos specializacija marketingas ir globalusis verslas (dėstoma anglų kalba), tiek ir magistro programa marketingas ir integruota komunikacija.

Išleista pirmoji magistrų laida, kaip keisis programa, tikriausiai atsirado ir taisytinų vietų?

Taisyti ir tobulinti teks nuolatos, dabar išryškėjo tik pirmieji pastebėjimai.

Pirmiausia pastebėjome, kad pats programos modelis „veikia“, tačiau iš studentų reikalauja nemažų pastangų. Taigi sėkmingai studijuoti gali tik tie, kurie turi ne tik atitinkamų žinių bei gebėjimų, bet ir stiprių vidinių motyvų. Daugeliui sunkiausia vieta tapo kokybiško magistro darbo rengimas. Kad jis vyktų sklandžiau, jau dabar planuojame papildomus statistinės analizės bei tyrimų dalykus, gilesnį SPSS programinio paketo įsisavinimą. Bandome pasiūlyti naują dalyką iš elektroninės komercijos srities, nes tokių žinių reikia vis labiau. Nuo kitų metų siūlysime ir platesnį pasirenkamųjų dalykų sąrašą.

Norėtųsi pasidžiaugti, kad išryškėjo ne tik taisytinos šios programos vietos, bet ir tam tikri jos privalumai. Pvz., tai buvo pirmoji 1,5 metų trukmės magistro programa fakultete. Negalima teigti, kad vien dėl šios programos sėkmės ar pavyzdžio, tačiau dabar planuojama visas EF magistro programas trumpinti iki 1,5 metų ir jose pritaikyti vieną kitą šioje programoje pasitvirtinusį sprendimą.

Ar programa populiari?

Pirmaisiais metais planavome priimti 4 studentus į valstybės finansuojamas vietas ir 15 – į nefinansuojamas. Taip susiklostė galimybės, kad priėmėme iš viso 22. Į valstybės finansuojamas vietas buvo 247 pageidavimai (iš jų 80 – pirmuoju prioritetu, 114 – antruoju). Į valstybės nefinansuojamas 157 pageidavimai  (iš jų 12 – pirmuoju prioritetu, 47 – antruoju).

Kokie studentai turėtų rinktis šią programą, ko jie turėtų tikėtis, kad paskui nenusiviltų ar nepasijustų ne savo vėžėse?

Visuomenėje kažkodėl vyrauja stereotipas, jog tarpusavyje persipinančios komunikacijos, reklamos ir marketingo sritys – tai vien visokių rūšių kūryba, keitimasis idėjomis, vis išradingesnių sprendimų radimas… Visa tai nėra neteisinga, tačiau negalima pamiršti ir kitos pusės: žavūs ir išradingi sprendimai turi veikti, t. y. duoti tą rezultatą, kuriam jie skirti. Sprendimai turi būti pagrįsti strategija ir informacija. Programa neabejotinai patiks tiems, kuriems įdomu, kodėl ir kaip pirkėjai daro įvairiausius sprendimus; kas ir kokią įtaką jiems daro; kaip įmonės gali pasiekti komunikavimo bei marketingo tikslų; kaip tai padaryti, kad nebūtų „pralaiminčios“ pusės. Tačiau, jei žmogui nepatrauklios esminės vadybos doktrinos; jei siaubą kelia gana nesudėtingi skaičiavimai – gali gerokai nusivilti. Taip pat nekviesčiau tų, kurie tikisi lengvų studijų ar atsainaus dėstytojų požiūrio – čia jo neras…