Bendrojo universitetinio lavinimo (BUL) koncepciją Vilniaus universiteto Senato komisija patvirtino dar praėjusių metų pavasarį, tačiau ginčai, koks turėtų būti BUL modulių turinys, vis netyla. Apie tai konferencijos, skirtos bendrojo universitetinio lavinimo problematikai aptarti, atidaryme VU Tarptautinio verslo mokykloje sausio pabaigoje kalbėjo akademinių reikalų prorektorius dr. Juozas Galginaitis. Jis pažymėjo, kad nors BUL koncepcija jau įgyvendinama, tačiau galima ir reikia diskutuoti apie tai, kaip ji turėtų keistis. Padiskutuoti šia tema buvo pakviesti ir „fizikai“ (tiksliųjų mokslų atstovai), ir „lyrikai“ (humanitarinių ir socialinių mokslų atstovai).

BUL – apsisprendimo reikalas

Bendrasis universitetinis lavinimas turėtų tapti grandimi, jungiančia visus Vilniaus universiteto studentus. Jis yra susijęs su esminiais universiteto mokslo ir mokymosi principais, pasireiškiančiais per siekį ugdyti kūrybingą ir nuolat tobulėjančią asmenybę. VU Senato komisijos patvirtintoje koncepcijoje nurodoma: „Bendrasis universitetinis lavinimas – tai pasaulėžiūros formavimas ir bendros erudicijos ugdymas aukštojo lavinimo dalykais ar moduliais visose Vilniaus universiteto pagrindinių studijų programose.“ Tačiau konferencija parodė, kad BUL klausimas yra ne tik praktinio, bet ir filosofinio pobūdžio.

Konferencijoje savo požiūrį į BUL problematiką išsakė VU Filosofijos fakulteto Filosofijos istorijos ir logikos katedros vedėjas prof. dr. Marius Povilas Šaulauskas. „Kai svarstome, kokie turi būti universitetinio lavinimo pricipai, vis vien kalbame apie apsisprendimą. Mes negalime rimtai svarstyti, kas turi būti BUL modulyje, kol neatsakom į pagrindinį klausimą – koks turi būti BUL turinys ir kokiais principais jis turi būti formuojamas“, – yra įsitikinęs M. P. Šaulauskas. Būtent bendrojo universitetinio lavinimo principai tapo konferencijos diskusijų ašimi.

VU Istorijos fakulteto prodekano prof. dr. Alfredo Bumblausko manymu, BUL principus atitinkantys dalykai turi būti platesnio pobūdžio, tačiau susieti su realiais probleminiais aspektais. „Universitetas negali gyventi šalia visuomenės. Dabar, kai vyksta svarstymai dėl BUL, susidaro įspūdis, kad universitetas gyvena sau, o visuomenė – sau“, – apgailestavo A. Bumblauskas. Jis įvardijo ir pagrindines pageidautinas galimų BUL dalykų savybes. „Įvairovė, dialogiškumas, visuomeniškumas. BUL įsivaizduoju kaip problemų nagrinėjimo, o ne kaip senų mokslo tiesų kartojimo modelį“, – sakė A. Bumblauskas.

Vieta tiksliesiems mokslams

VU Chemijos fakulteto dekanas prof. dr. Aivaras Kareiva užsiminė apie vieną iš universitete susiformavusių tendencijų. „Situacija yra tokia, kad humanitarinių ir socialinių mokslų studentai mieliau renkasi savo krypties dalykus, o tiksliųjų mokslų studentai yra verčiami rinktis humanitarinių ir socialinių mokslų krypties dalykus“, – sakė A. Kareiva, kalbėdamas apie BUL problemą. Jis pateikė pavyzdžių, kaip į bendrojo universitetinio lavinimo modulius galėtų įsikomponuoti tikslieji mokslai. Pasak A. Kareivos, humanitarinės pakraipos studentų akiratį sėkmingai galėtų praplėsti populiarioji fizika ar žinios apie branduolinę energetiką. Lygiai taip pat savo vietą šiuose moduliuose galėtų atrasti chemijos disciplinos.

Vieną iš BUL modulių galėtų sudaryti ir su medicina susiję dalykai. Pasak A. Kareivos, studentams neabejotinai praverstų žinios apie žmogaus sveikatą. Šią mintį savo pasisakyme plėtojo ir VU Sveikatos ir sporto centro direktorė dr. Ramunė Žilinskienė. Jos manymu, į bendrąjį universitetinį lavinimą turėtų įeiti ir asmens sveikatos ugdymas. „Mes matome, kad studentai iš mokyklos atsineša mažai žinių apie sveikatą. Galbūt reikėtų suteikti jiems tų žinių universitete“, – kalbėjo R. Žilinskienė.

Riba – sąlyginė

A. Kareiva pabrėžė, kad tarp tiksliųjų ir humanitarinių mokslų iš tikrųjų nėra neįveikiamos prarajos. „Į BUL galėtų būti įtraukti aukštosios matematikos pradmenys. Matematiką mes galime vertinti ir kaip humanitarinį mokslą. Norėčiau priminti, kad Vilniaus universitete istoriškai Matematikos katedra buvo įkurta būtent Filosofijos fakultete“, – kalbėjo A. Kareiva.

Apie tiksliųjų ir humanitarinių bei socialinių mokslų atskirties sąlygiškumą savo pranešime užsiminė ir M. P. Šaulauskas. „Kai chemikas, matematikas, biologas, genetikas – bet kuris tiksliųjų ir ne visai tiksliųjų mokslų žmogus – pasiekia aukščiausią lygį savo profesijoje, jis išlipa iš siaurųjų savo mokslo rėmų, jis tampa metafiziku, filosofu – žmogumi, kuris griauna matymo paradigmas“, – sakė jis.

Dėstytojai turi būti motyvuoti

Konferencijoje nemažai buvo kalbama apie tai, kokia turėtų būti BUL dalykų dėstytojų kvalifikacija. „Kas dėstys? Tokių žmonių, kurie fundamentaliai, globaliai, plačiai matytų problemą, yra vienetai. Jei norime gauti pavyzdinį BUL kursą – reikia didinti fakultetų suinteresuotumą. Lygiai taip pat turi būti suinteresuoti ir BUL dalykus dėstantys žmonės“, – sakė A. Bumblauskas.

M. P. Šaulauskas pažymėjo, kad, kalbant apie potencialius BUL dėstytojus, „sunku rasti tinkamo lygio ir noro žmonių“. Šią mintį iš dalies atkartojo ir VU Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros docentas dr. Nerijus Šepetys. Jis siūlė papildomai finansiškai motyvuoti dėstytojus, kurių bendrojo universitetinio lavinimo dalykus studentai rinksis aktyviausiai. N. Šepečio teigimu, būtent dalyko populiarumas tarp studentų galėtų aiškiausiai byloti apie dėstytojo kvalifikaciją ir jo dėstomo dalyko patrauklumą.

BUL – universiteto ateitis

Klausimas dėl bendrojo universitetinio lavinimo neatsitiktinai kelia tiek daug ginčų. „BUL formavimo procedūra turi nepaprastą svarbą visai mūsų universiteto ateičiai. Tai yra ašis, kuri turėtų daryti mūsų universitetą universitetu“, – pažymėjo VU Taikomųjų mokslų instituto direktorius prof. dr. Artūras Žukauskas. Panašią mintį kiek šmaikštaudamas išsakė ir M. P. Šaulauskas: „Jau šiandien mūsų universitetas panašėja į konfederaciją. Būtent BUL galėtų jungti universitetą į visumą, nes kitaip mes galime subyrėti į atskirus feodus. Mes jau ir dabar esame viduramžių feodai. Mūsų fakultetai yra labai savarankiški, bet jie yra ir labai skirtingi.“

Kalbėdami apie BUL, dauguma konferencijos dalyvių pabrėžė, kad studentams turi būti palikta bendrojo universitetinio lavinimo modulių pasirinkimo laisvė (A. Kareivos siūlymas, kad BUL modulius studentai galėtų rinktis tik iš kitos, nei yra jų, studijų krypties, nesulaukė platesnio palaikymo). Konferencijos dalyviai sutarė ir dėl to, kad bendrajame universiteto lavinime turi dalyvauti visi Vilniaus universiteto fakultetai, nes kiekvienas iš jų turi tų žinių, kurios galėtų sudominti ir kitų fakultetų studentus.

Visas prof. A. Bumblausko pranešimas.

Visas prof. M. P. Šaulausko pranešimas.