Vilniaus universitetas yra ne tik didžiausia, bet ir turtingiausia Lietuvos aukštoji mokykla. Tačiau tai nereiškia, kad VU nesusiduria su biudžeto subalansavimo ir optimizavimo klausimais. Vilniaus universiteto, kaip ir kitų aukštųjų mokyklų, finansinę padėtį lemia valstybiniai asignavimai, stojimo rezultatai (kiek abiturientų renkasi studijas universitete ir kiek vadinamųjų studijų krepšelių jie atneša), investicijų pritraukimas, dalyvavimas Europos Sąjungos remiamuose projektuose ir pan. Apie tai, kokie šie – 2012-ieji – metai finansiniu požiūriu bus Vilniaus universitetui, „U. V.“ kalbėjosi su VU administracijos reikalų prorektoriumi dr. Aleksu Pikturna ir finansų ir ekonomikos direktoriumi Gintaru Binkausku.

Universiteto biudžetas – didesnis nei pernai

Vilniaus universiteto šių metų biudžeto planavimo darbai prasidėjo gana anksti. Pirmasis biudžeto projektas VU Senato komisijai buvo pateiktas dar praėjusių metų lapkričio 3 d. Tačiau išankstinius planus pakoregavo valstybės biudžeto mažėjimas. „Mums irgi teko mažinti savo biudžeto asignavimus – tarp jų ir investicinę programą – kiek daugiau negu 3 proc. Tačiau vėliau mes nusprendėme palikti investicinei programai tas lėšas, kurias ir buvome suplanavę, tad teko sumažinti visus kitus asignavimus dar 0,06 proc.“, – pažymi A. Pikturna. Pasak jo, nors buvo planuojama, kad VU 2012 m. biudžetas bus maždaug 5 proc. didesnis už pernykštį biudžetą, bet po visų sumažinimų jo augimas, palyginti su 2011 m., buvo tik 1,1 proc. (apie 1,5 mln. litų). „Augimas nėra didelis, tačiau praėjusius metus mes pragyvenome gana stabiliai, todėl manau, kad ir 2012-ieji neturėtų atnešti kokių nors didesnių finansinių siurprizų“, – yra įsitikinęs A. Pikturna.

Apie biudžeto didėjimą kalbėjo ir G. Binkauskas. Jis irgi pažymėjo, kad ir po lėšų apkarpymo Vilniaus universitetui pavyko suformuoti didesnį biudžetą negu pasibaigusiais metais. „Tai rodo, kad finansavimo sistema, paremta studijų krepšelių principu, yra mums ypač palanki“, – konstatavo G. Binkauskas. Jis pasidžiaugė, kad, nepaisant lėšų apkarpymo, pavyko išlaikyti universiteto biudžeto augimo tendenciją. „Taip, mes negausim tiek lėšų, kiek tikėjomės. Tai sukėlė tam tikrų sunkumų, nes teko galvoti, kaip pergrupuoti numanomą lėšų panaudojimą. Tačiau kai lėšos nubraukiamos nuo didesnės sumos, tai nėra taip baisu, negu tuo atveju, jei mūsų biudžetas būtų suplanuotas mažesnis nei 2011 m., o paskui dar būtų ir apkarpytas. Tada tikrai atsirastų problema“, – pažymi G. Binkauskas.

Lėšų atneša studentai

VU biudžeto didėjimą lemia keli veiksniai. Šiemet Vilniaus universitete vėl planuojamas lėšų, gaunamų studijoms, augimas. Išlaikyti šį augimą VU padeda tai, kad kiekvienais metais didėja skaičius studentų, studijuojančių pagal naująją tvarką, ir natūraliai mažėja procentas studentų, įstojusių į universitetą dar iki krepšelių sistemos įdiegimo. Paskutiniai studentai, įstoję pagal senąją tvarką, turėtų baigti studijas Vilniaus universitete 2013 m. A. Pikturna prognozuoja, kad tada studijoms gaunamos lėšos stabilizuosis. „Po metų turėsime pradėti galvoti, kaip gyventi su tais daugiau mažiau stabiliais asignavimais ir iš kur gauti lėšų papildomai“, – pažymi administracijos reikalų prorektorius.

VU Finansų ir ekonomikos direkcijos vadovas G. Binkauskas teigia, kad planuojamas ir Mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo, arba vadinamosios specialiosios, programos augimas. Ji, palyginti su praėjusiais metais, turėtų padidėti apie 6 mln. litų – iki 59 mln. litų. Vilniaus universitetas šias lėšas  užsidirba pats – tai pajamos iš mokslinių tyrimų, konsultacijų, studentų, studijuojančių savo lėšomis, įmokų, įvairių kitų paslaugų teikimo ir mokesčių už bendrabučius. Pasak G. Binkausko, nors surenkamos įmokos už studijas kasmet mažėja, planuojamą specialiosios programos augimą lemia tai, kad Vilniaus universitetas vėl pats administruoja savo bendrabučius (anksčiau tai darė specialiai tam tikslui sukurta viešoji įstaiga). Bendrabučių sugrįžimas į Vilniaus universiteto balansą turėtų papildyti specialiąją programą maždaug 10 mln. litų. Tačiau su bendrabučiais yra susiję ir kiti finansiniai reikalai. „Mes tikimės gauti iš Europos investicinio banko keliasdešimties milijonų litų paskolą bendrabučiams renovuoti – apšiltinti, energetinei sistemai sutvarkyti“, – sako G. Binkauskas. Anot jo, paskola neturėtų lemti kainos už gyvenimą bendrabutyje augimo.

Tačiau specialiosios programos dydžiui grėsmę kelia kita tendencija. Pasak administracijos reikalų prorektoriaus A. Pikturnos, pastebimas studentų, studijuojančių už savo lėšas, skaičiaus mažėjimas. „Ypač šis mažėjimas jaučiamas tiksliųjų mokslų, kur kainos už studijas yra didesnės, o ir pačios studijos yra sunkesnės, srityje. Čia mes tikrai matome problemą“, – pripažino A. Pikturna.

Papildomos išlaidos – naujam bibliotekos pastatui

Papildomos ir neplanuotos išlaidos 2012 m. yra susijusios su Vilniaus universiteto bibliotekos funkcionavimu. Nuo kovo mėnesio VU turėtų būti perduotas naujas bibliotekos pastatas Saulėtekyje. Jame įsikurs Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (MKIC). Pasak A. Pikturnos, valstybė atsisakė papildomai skirti asignavimų, kurie padėtų padengti numatomas pastato eksploatavimo išlaidas. „Vilniaus universitetas turės perimti pastatą ir pradėti jį šildyti. Kol jame neįsikursime, tai galbūt galima būtų daryti minimaliai. Tačiau reikia palaikyti ir įvairias sudėtingas sistemas – vėdinimo, temperatūros režimo, drėgmės kontrolės“, – sakė A. Pikturna. Jo teigimu, buvo apskaičiuota, kad 9 mėnesiams (nuo kovo iki metų pabaigos) MKIC eksploatavimui prireiks papildomų 3 mln. litų. Dar 280 tūkst. litų numatyta papildomiems centro darbuotojų etatams. „Turime vilties, kad galbūt iki 2013 m. pavyks įrodyti, kad universitetas MKIC funkcionavimo užtikrinimui iš valstybės biudžeto turėtų gauti papildomų lėšų. Kitaip mūsų laukia labai didelė finansinė našta. Vargu ar centras pats už savo paslaugas sugebės užsidirbti kokius nors didesnius pinigus“, – svarstė A. Pikturna.

Vilniaus universitetui teko ieškoti nenumatytų lėšų ir duomenų bazių prenumeratai. Anksčiau duomenų bazių prenumerata – ne tik VU, bet ir kitoms aukštųjų mokyklų bibliotekoms – buvo finansuojama centralizuotai, pasinaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Nuo šių metų sumą, skiriamą duomenų bazių prenumeratai, numatyta mažinti keliais milijonais. Pasak A. Pikturnos, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus universiteto mokslininkai ir studentai gana aktyviai naudojasi šia paslauga, buvo nuspręsta kolegialiai rezervuoti po 0,71 proc. kiekvieno akademinio padalinio asignavimų duomenų bazių prenumeratai. „Dabar šiam tikslui sukaupta apie 600 tūkst. litų suma, kuri bus panaudota, jeigu nepavyks įtikinti nemažinti struktūrinių fondų paramos“, – pažymėjo A. Pikturna.

VU Finansų ir ekonomikos direkcijos vadovas G. Binkauskas yra linkęs matyti situacijoje su duomenų bazių prenumerata ir teigiamų dalykų. „Numatomas lėšų mažėjimas duomenų bazių prenumeratai privertė susimąstyti, kiek ir kokių duomenų bazių mums iš tikrųjų reikia. Vilniaus universiteto bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė sakė, kad buvo įvertintas skirtingų duomenų bazių populiarumas bei naudingumas ir nuspręsta, kurių iš jų prenumeratos atsisakymas nebūtų skausmingas“, – pasakojo G. Binkauskas.

Iššūkis – sutvarkyti motyvavimo sistemą

VU Finansų ir ekonomikos direkcijos vadovo teigimu, didžiausias šių metų iššūkis būtų sutvarkyti motyvavimo ir mokėjimo už darbą sistemą. „Situacija yra tokia, kad nors esame pats didžiausias universitetas, nors pritraukiame daugiausia studentų, nors daugiau už kitus uždirbame iš krepšelių, bet mūsų mokami atlyginimai nėra didžiausi tarp aukštųjų mokyklų. Reikia išsiaiškinti, kokia to priežastis – ar mes turime pernelyg daug plotų, ar neracionaliai juos naudojame, ar už kažką permokame?“ – sakė G. Binkauskas.

Finansų ir ekonomikos direkcijos vadovas išreiškė optimizmą, susijusį ir su verslo ir mokslo bendradarbiavimo tendencija. Pasak jo, šioje srityje pastaruoju metu pastebima teigiamų požymių. „Ilgą laiką būdavo taip, kad atskiras mokslininkas pažinojo atskirą verslininką. Jis pateikdavo verslininkui paslaugas, o universitetas dažniausiai tiesiog likdavo nuošalyje, nebuvo žinoma, kad tokia partnerystė yra, kad kažkas vyksta“, – įvardijo problemą G. Binkauskas. Šiandien, pasak jo, viskas keičiasi, nes vyksta tiesioginis institucinis verslo ir mokslo bendradarbiavimo skatinimas. G. Binkauskas pažymėjo, kad toks bendradarbiavimas dabar dažnai matomas konkursinio finansavimo srityje, kai norintis gauti pinigų iš fondų verslas pagal finansavimo suteikimo sąlygas priverstas ieškoti partnerių tarp mokslo institucijų, o akademinės ir mokslinės institucijos – tarp verslo įmonių. „Tokia partnerystė su verslu padeda užsidirbti ir universitetui, ir atskiriems fakultetams, ir tai labai svarbu dėl ateities perspektyvų – užmezgamas ir stiprinamas bendradarbiavimas tarp universiteto ir partnerių“, – teigia G. Binkauskas.