Pastaruoju metu hibridinės organinės-neorganinės perovskito struktūros medžiagos sukėlė didžiulį susidomėjimą kaip vienos perspektyviausių medžiagų naujos kartos fotovoltiniams prietaisams. Saulės elementų, pagamintų šių hibridinių junginių pagrindu, našumas jau pradeda lenkti tradicinių neorganinių puslaidininkių našumą. Žinoma, kad itin patrauklios šių medžiagų savybės yra glaudžiai susijusios su struktūriniais ir dinaminiais reiškiniais, vykstančiais šiuose junginiuose.

Prof. Mantas Šimėnas su kolegomis, dirbdami prof. Jūro Banio vadovaujamoje mokslo grupėje, yra atradę elektrinio dipolinio stiklo fazę hibridiniuose perovskituose ir taip padarę žymų proveržį šioje srityje, o šį kartą Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto fizikai, Lietuvos mokslo premijos laureatai prof. M. Šimėnas ir prof. J. Banys parengė detalų struktūrinių ir dinaminių perovskitų savybių apžvalginį straipsnį. Mokslininkų tyrimas publikuotas prestižiškiausiame Amerikos chemikų draugijos žurnale „Chemical Reviews“, turinčiame itin aukštą cituojamumo rodiklį (62). Šis žurnalas yra vienas iš labiausiai vertinamų ir aukščiausią reitingą turinčių žurnalų, kuriuose nagrinėjami bendri chemijos bei fizikinės chemijos klausimai. Šio žurnalo leidėjų tikslas – pateikti išsamias, autoritetingas, kritiškas ir lengvai skaitomas svarbių naujausių organinės, neorganinės, fizikinės, analitinės, teorinės ir biologinės chemijos tyrimų apžvalgas. Publikuota apžvalga buvo parengta kartu su chemikais iš Lenkijos žemų temperatūrų ir struktūrinių tyrimų instituto (Lenkijos mokslų akademija).

Prof. Mantas Šimėnas

„Mūsų laboratorija jau kuris laikas gilinasi į dinaminius ir struktūrinius reiškinius, vykstančius hibridiniuose perovskituose. Sukaupta didelė tokių ir panašių medžiagų tyrimų patirtis mums leido suprasti ir apibendrinti stebėtus dėsningumus ir išryškinti šios mokslo krypties problemas ir ateities kryptis. Mūsų žiniomis, tai yra pirmasis straipsnis „Chemical Reviews“ žurnale, kuriame dalis autorių turi tik lietuvišką prieskyrą“, – kalbėjo prof. M. Šimėnas.

Daugiau informacijos rasite čia.

Tyrimas finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos lėšomis (projektas S-MIP-22-73).