Asociatyvi nuotr.

Balandžio 23–26 d. vyks 67-oji tarptautinė fizikos ir gamtos mokslų studentų konferencija „Open Readings 2024“.

Konferencijoje dalyvaus per 350 dalyvių iš įvairių pasaulio šalių. Jaunieji mokslininkai pristatys savo atliktus tyrimus pasirinktoje srityje iš devynių gamtos mokslų ir technologijų sričių. Be to, dalyviai bei klausytojai turės progą pasiklausyti septynių kviestinių lektorių – pasauliniu lygiu pripažintų mokslininkų. Iš Jungtinių Amerikos Valstijų atvykę mokslininkai – Kolumbijos universiteto jaunesnioji chemijos mokslų profesorė dr. Makeda Tekle-Smith ir Kalifornijos universiteto San Diege chemijos ir biochemijos docentas dr. Andrew Punas – dalinsis savo chemijos srities žiniomis, o Kalifornijos technologijos instituto elektros inžinerijos ir planetų mokslo profesorius Charlesas Elachi – įžvalgomis iš astronomijos ir astrofizikos. Genetikos žiniomis konferencijoje dalinsis dr. Viktorija Glembockytė, atvyksianti iš Vokietijos, Miuncheno Liudviko ir Maksimiliano universiteto. Kviestiniai lektoriai iš Ispanijos, Jungtinės Karalystės ir Šveicarijos universitetų supažindins konferencijos klausytojus su lazerių fizika ir dalelių fizika.

Konferencijoje bus galima išgirsti 2021–2023 m. „Laserlab Europe“ direktoriaus pareigas einantį dr. Jensą Biegertą, Ispanijos fotonikos mokslų instituto profesorių. Jo mokslinė grupė, pasitelkdama atosekundinius lazerinius impulsus, pirmą kartą pasiekė laikinę ir erdvinę rezoliuciją, leidžiančią molekulių dinamiką stebėti realiu laiku. Tarp pagrindinių prof. J. Biegerto mokslinių krypčių – ultragreitieji kelių ciklų ir faziškai stabilūs šaltiniai bei atosekundinė lazerinė fizika. Šiemet konferencijoje profesorius skaitys mokslinį pranešimą apie atosekundinių impulsų kvantinę dinamiką. Jis papasakos, kaip generuojami atosekundiniai impulsai švelniųjų rentgeno spindulių vandens lange deguonyje, ir paaiškins, kaip atosekundiniai rentgeno spinduliai leidžia pažvelgti į kvantinį pasaulį.

Dalyviai turės galimybę konferencijoje pasiklausyti ir prof. Chriso Parkeso, šiuo metu vadovaujančio CERN Didžiojo hadronų greitintuvo eksperimentui ir einančio profesoriaus pareigas Mančesterio universitete Jungtinėje Karalystėje. Prof. Ch. Parkeso moksliniai tyrimai sutelkti į naujų fizikinių efektų atskleidimą tiriant materijos ir antimaterijos asimetriją ir tobulinant radiacijai atsparius silicio detektorius. Konferencijoje profesorius kalbės apie Didįjį hadronų greitintuvą ir ateities tyrimus žvelgiant į fundamentinį elementariųjų dalelių suvokimą.

Prof. Ursula Keller iš Šveicarijos federalinio technologijų instituto Ciuriche pirmoji išplėtojo ultratrumpųjų impulsų generavimą pasitelkiant puslaidininkinius sotinamus-sugeriančius veidrodžius, kurie tapo pasauliniu standartu lazerinio apdirbimo pramonėje nuo elektronikos plokščių gamybos iki medicininių taikymų. Tolesni prof. U. Keller tyrimai, susiję su dažninėmis šukomis (angl. frequency comb), buvo labai svarbūs Theodorui W. Hänschui ir Johnui L. Hallui plėtojant lazerinę spektroskopiją, kurios atradimai jiems pelnė fizikos Nobelio premiją 2005 m. Prof. U. Keller taip pat sukūrė tiksliausią pasaulyje laiko matavimo prietaisą „Attoclock“. Konferencijoje profesorė pasakos apie dažninių šukų įtaką lazerių pramonei ir kokius technologinius proveržius tai lėmė.

Konferencija „Open Readings 2024“ vyks balandžio 23–26 d. Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre.

Konferencijos „Open Readings 2024“ organizatoriai: Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas, Fizinių ir technologijos mokslų centras, SPIE Student Chapter of Vilnius University, Optica Student Chapter of Vilnius University ir European Physical Society Young Minds Section of Vilnius.

Daugiau informacijos apie konferenciją rasite čia.