Neseniai persitvarkė VU Elektroninių studijų ir egzaminavimo centras (VU ESEC, www.esec.vu.lt. „U. V.“ kalbina šio centro direktorių Saulių Preidį.

Kokie aktualūs akademinei bendruomenei pokyčiai įvyko centre?

Nuo šių metų vasario 2 d. pasikeitė VU ESEC struktūra, dalį funkcijų perėmėme iš Studijų direkcijos. Tapome VU Studijų informacinės sistemos (VUSIS) valdytojais, taip pat esame atsakingi už diplomų ir pažymų išdavimą, organizuosime priėmimą į Vilniaus universitetą. Pats priėmimo planavimas lieka Studijų direkcijos kompetencija, o VU ESEC atliks techninį darbą: organizuos priėmimo logistiką, vykdys sutarčių pasirašymą ir pan. Tai naujos mūsų centro funkcijos.

Koks yra VU ESEC uždavinys šiandieninių aktualijų kontekste?

Pirmiausia – kartu su Studijų direkcija organizuoti priėmimą į Vilniaus universitetą. Kitas uždavinys – siekti, kad VU būtų kuriama, prižiūrima, naudojama ir tobulinama e. studijų sistema, palaikant tiek viso e. mokymosi proceso, tiek pagal poreikį atskirų e. mokymosi proceso elementų (e. mokymosi priemonių teikimo, žinių ir gebėjimų patikros ir pan.) sistemą. Šį uždavinį galima papildyti ir studijų kokybės užtikrinimu, taikant e. mokymo priemones, ir darbu su VUSIS, jos plėtra ir analize. Dar vienas svarbus uždavinys – užtikrinti su studijų procesu susijusių griežtos atskaitomybės dokumentų (diplomų, diplomų priedėlių, pažymėjimų ir kt.) rengimą ir gamybą.

Kokias galimybes dėstytojams ir studentams suteikia virtuali mokymosi aplinka (VMA)?

Studentams ši aplinka patogi tuo, kad vienoje vietoje galima rasti visą medžiagą, kurią jiems pateikė dėstytojai. Dėstytojai nesunkiai gali pateikti medžiagą (skaidres, tekstinę informaciją, vaizdo ir garso failus, e. knygas, nuorodas į išorinius šaltinius ir pan.). Naudojant VMA galima organizuoti mokymą įvairiais sudėtingumo lygiais.

Vaizdo konferencijos yra gana nauja paslaugų rūšis. Ar domimasi šia paslauga?

VU ši paslauga dar nepakankamai naudojama. Todėl nuo šių mokslo metų ESEC pradėjo plačiau naudoti vaizdo konferencijas – jau atlikome per 14 įvairių transliacijų: tiesiogiai buvo transliuojamos VU konferencijos, Vaikų universiteto paskaitos. Komunikacijos fakultetas organizavo baigiamųjų darbų gynimą užsienio šalių studentams.

Be to, šiemet jau tiesiogiai transliavome dvi doc. A. Maldeikienės viešąsias paskaitas. Susidomėjimas buvo didelis – vien antrąją paskaitą tiesiogiai stebėjo 354 interneto vartotojai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Vokietijos, Danijos ir kt. Jie galėjo ne tik stebėti, bet ir užduoti klausimus, dalyvauti diskusijose. Iš viso šioje docentės paskaitoje dalyvavo per 400 klausytojų. Manau, kad pradėjus plačiau naudoti šias technologijas būtų lengviau sprendžiamos BUL ir gretutinių studijų tvarkaraščių sudarymo problemos.

Kada verta pasinaudoti vaizdo konferencijos paslauga? Kokias studijų proceso problemas ji gali padėti išspręsti?

Vaizdo konferencijos – tai technologija, leidžianti žmonėms vienam kitą matyti, girdėti, nevaržomai bendrauti ir bendradarbiauti per atstumą, taip pat panaudoti ir papildomas vaizdines priemones. Šis bendravimo būdas, kaip dėstymo rūšis, yra nepakeičiama priemonė paįvairinant ir supaprastinant studijas, taupant išteklius (galimybė skaityti paskaitas kelių universitetų/padalinių studentams vienu metu, išliekamosios paskaitos vaizdo konferencijų įrašuose, kuriuos vėliau studentai gali peržiūrėti, daugiau dėmesio skiriama paskaitos turiniui, o ne jos konspektavimui ir pan.). Ši technologija panaudojama labai plačiai: tai ir tarptautinių projektų susitikimai, kvalifikacijos kėlimas, informacijos sklaida, galimybė išplėsti klausytojų ratą, darbiniai pasitarimai, disertacijų, baigiamųjų darbų gynimai.

Ar populiari tarp VU dėstytojų kompiuterinio egzaminavimo sistema? Kokie yra šios sistemos pliusai ir minusai?

Ši paslauga yra labai populiari tarp Saulėtekyje esančių fakultetų. Aktyviausiai kompiuterinio egzaminavimo sistemą 2011 m. naudojo Ekonomikos, Teisės ir Komunikacijos fakultetai. Iš viso 2011 m. buvo išegzaminuota per 20 000 VMA naudotojų. Tai 25 proc. daugiau nei 2010 m. Dėstytojai šia paslauga pradėjo naudotis ne tik per egzaminus, bet ir per tarpinius atsiskaitymus. Taip taupomas laikas tikrinant pateiktus darbus, išvengiama galimų klaidų, lengva atnaujinti jau parengtus testus, didesnė uždarų ir atvirų klausimų įvairovė.

Kiek efektyvi yra elektroninio plagiato atpažinimo sistema? Ar daug nesąžiningo darbo atvejų ji padeda išaiškinti?

Vilniaus universitete naudojamą elektroninio plagiato atpažinimo sistemą (EPAS) prižiūri ir tvarko VU Informacinių technologijų taikymo centras, nes ši sistema yra integrali VU studijų informacinės sistemos dalis. VU ESEC teikia informaciją apie EPAS galimybes, analizuoja naudojimo patirtį ir planuoja sistemos tobulinimo kryptis. Šia sistema susidomėjimą parodė ir kiti universitetai, jie išreiškė norą integruoti pas save sukauptas rašto darbų duomenų bazes į bendrą EPAS duomenų struktūrą. Šiuo metu sprendžiami įvairūs organizaciniai klausimai (autorių teisių, administravimo ir pan.).

Kaip ir kuria kryptimi planuojama plėsti ESEC paslaugas?

Pirmiausia planuojame daugiau panaudoti vaizdo paskaitų ir vaizdo konferencijų galimybes. Šiuo metu vykdome keletą projektų. Viena iš šių projektų veiklų yra integruoti vaizdo konferencijų programinę įrangą į VMA Moodle aplinką. Tai leis dėstytojams iš savo darbo vietų tiesiogiai bendrauti, diskutuoti, egzaminuoti studentus, kurie yra nutolę, išvykę ir pan. Tuo pačiu metu bus galimybė įrašinėti savo paskaitas ir skelbti vaizdo įrašus Moodle aplinkoje.

Iki kitų mokslo metų pradžios įdiegsime naują VMA Moodle sistemos versiją, kuri turės daugiau galimybių. Nuo kitų mokslo metų VMA naudotojams suteiksime galimybę Moodle naudotis ir savo mobiliuosiuose įrenginiuose (iPad, iPhone ir pan.).

Taip pat planuojame plėtoti dėstytojų mokymus, juose supažindinsime su e. mokymosi technologijomis. Jau nuo balandžio mėnesio pradedame organizuoti įvairius mokymus VU dėstytojams.