Diplomas svarbu, bet svarbiau – žmogus ir jo gebėjimai. Tokią nuomonę išreiškė kelių Lietuvoje veikiančių įmonių atstovai, kalbinti šiam straipsniui. Studentai – ir buvę, ir esami – yra geidžiami darbuotojai, tačiau šiandien ne visi aukštąsias mokyklas baigę jaunuoliai sugeba iš karto rasti darbą. Įmonės yra linkusios ieškoti pačių gabiausių ir talentingiausių darbuotojų, o ką tik universitetą baigusiems jaunuoliams ne visada pavyksta įrodyti, kad jie būtent tokie ir yra. Tačiau šansų turi kiekvienas, kas nebijo darbo ir tikrai nori įsidarbinti.

Vertybės – kūrybiškumas, iniciatyvumas, noras dirbti

Universitetus baigusių jaunuolių sugebėjimai džiugina AB „Lietuvos draudimas“ personalo vadovę Virginiją Mikutaitę. „Iš kiekvieno darbuotojo tikimasi ne tik gerų darbo rezultatų, bet ir naujų idėjų, kūrybiškumo, lojalumo, naujų sprendimų siūlymo. Paprastai ką tik universitetus baigę jauni darbuotojai turi labai didelį norą dirbti, visų užduočių jie imasi su neblėstančiu entuziazmu, nestokoja idėjų ir dega noru jas įgyvendinti. Tokia energija yra labai svarbi, tereikia tik nukreipti jauno žmogaus gebėjimus tinkama linkme ir rezultatas – garantuotas“, – įsitikinusi V. Mikutaitė. Ji pabrėžia, kad pastaruoju metu ieškantis darbo jaunimas ateina aiškiai ir tvirtai žinodamas, kokių tikslų nori pasiekti. „Jaunų žmonių interesų sritys labai plačios, jie domisi viskuo ir yra pasirengę atlikti bet kokias užduotis. Tai džiugina ir leidžia manyti, kad toks žmogus ras savo vietą, įsitvirtins ir pradės kopti karjeros laiptais“, – pažymi V. Mikutaitė.

Jauno darbuotojo motyvaciją pabrėžia ir UAB „Maxima LT“ atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė: „Labiausiai mes vertiname norą dirbti, vidinę motyvaciją, iniciatyvumą, norą nuolat mokytis, tobulėti ir sužinoti naujų dalykų.“ Tuo tarpu advokatų kontoros „Sorainen“ žmogiškųjų išteklių valdymo specialistas Povilas Padaiga, be potencialaus darbuotojo entuziazmo, įvardija ir gerus studijų rezultatus bei geras užsienio kalbų žinias. „Taip pat tikimasi, kad studentas turės tokias savybes kaip punktualumas, iniciatyvumas, kruopštumas, turės mokymosi užsienio aukštojoje mokykloje pagal studijų mainų programą patirties – gebėjimai prisitaikyti daugiakultūrėje aplinkoje daugumai tarptautinių įmonių yra labai aktualūs“, – pažymi P. Padaiga.

„Mars Lietuva“ generalinė direktorė Aušra Žemaitienė labai vertina universitetus baigusius specialistus, tačiau pabrėžia, kad svarbu, jog jie nebijotų ir vadinamųjų paprastų darbų. „Universitetas jauną žmogų išmoko mokytis ir tobulėti savarankiškai, todėl iš kiekvieno buvusio studento pirmiausia tikiuosi savarankiško mąstymo, noro tobulėti ir gebėjimo pritaikyti teorines žinias praktikoje. Mane labai žavi žmonės, kurie mielai pradeda karjerą nuo paprastų darbų ir stengiasi tobulėti ir plėsti savo pažinimą kasdien. Manau, kad universiteto baigimą reikėtų vertinti tik kaip vieną iš etapų – mokymasis turėtų būti tęsiamas visą gyvenimą“, – yra įsitikinusi A. Žemaitienė.

SEB banko Personalo departamento direktorė Edita Znutienė mano, kad būtent universitetas gali įkvėpti studentus būsimam darbui. „Labai daug įgūdžių dirbti organizacijose galima gauti rimtai studijuojant. Juk sugebėjimas mokytis – ne tik iš kitų, bet ir savarankiškai – yra viena reikalingiausių kompetencijų darbe. Taip pat svarbu ir tai, kiek universiteto dėstytojai motyvuoja studentus per paskaitas ir praktinius užsiėmimus įgytus įgūdžius naudoti įvairiose veiklose, dalyvauti projektuose, kurti verslą ir pan.“, – pažymi E. Znutienė.

Praktika gali atverti kelią į karjerą

Visi kalbinti darbdaviai sutaria – atėjęs dirbti į įmonę studentas ar ką tik aukštąją mokyklą baigęs jaunuolis dažniausiai stokoja praktinių žinių ir supratimo apie darbo esmę. Tačiau supratimas apie darbą ir negali atsirasti be praktinio darbo patirties. „Ne visuomet teorija 100 proc. sutampa su praktika ir jaunas žmogus dažnai išsigąsta pamatęs, kad realybėje procesai veikia šiek tiek kitaip, todėl tenka prisitaikyti. Bet kuriuo atveju, jei jaunas darbuotojas yra darbštus, veiklus ir imlus – jis nesunkiai ras savo vietą organizacijoje“, – teigia AB „Lietuvos draudimas“ personalo vadovė V. Mikutaitė. Panašiai mano ir UAB „Maxima LT“ atstovė O. Malaškevičienė. „Profesininiu požiūriu jauniems žmonėms labiausiai trūksta darbo patirties, suvokimo, kaip veikia verslo organizacija, tačiau tai nėra trūkumas, jei žmogus imlus ir pats aktyviai viskuo domisi“, – pažymi ji.

„Mars Lietuva“ generalinė direktorė A. Žemaitienė pabrėžia, kad apie darbo specifiką neįmanoma sužinoti „iš vadovėlio“. „Kiekvienas darbas, kiekviena įmonė yra skirtingi. Kartais jauniems darbuotojams pritrūksta suvokimo, kaip įgytas žinias pritaikyti darbe. Kartais – pagarbos paprastiems darbams. Jauni žmonės ne visuomet supranta, kad tobulėti galima netgi šluojant cechą“, – sako A. Žemaitienė.

Užtat nemažai spragų gali užpildyti studento atliekama praktika. Pašnekovai tikino, kad kalbose apie tai, jog atlikęs praktiką asmuo gali tikėtis būtent nuo šio žingsnio pradėti savo profesinę karjerą, yra nemažai tiesos. „Turime ne vieną atvejį, kai atlikęs praktiką studentas buvo įdarbintas mūsų įmonėje ir sėkmingai iki šiol dirba. Jei praktika trunka ilgiau nei mėnesį – tai jau pakankamas laiko tarpas įvertinti studentą ir jam pačiam suvokti, ar toks darbo pobūdis jį domina, ar įmonės kultūra jam priimtina, ar jis galėtų ir norėtų pas mus dirbti“, – sako UAB „Maxima LT“ atstovė O. Malaškevičienė.

Palankiai į praktikantus tikina žiūrinti ir „Sorainen“ advokatų kontora. „Baigę praktiką mūsų kontoroje didžioji dalis studentų ir lieka čia – su jais sudaroma darbo sutartis. Pas mus atliekama praktika leidžia atsiskleisti studento asmeninėms savybėms ir įgūdžiams. Noras tobulėti, motyvacija dirbti, geri komandinio darbo įgūdžiai ir imlumas naujovėms – tai mums yra svarbiausia. Į atėjusį studentą mes žiūrime kaip į asmenį, kurį galima ugdyti. Jeigu jam būdingos minėtos savybės, tai tikėtina, kad jis ir užsienio kalbą išmoks, ir teisinio darbo praktikos mokysis su malonumu“, – teigia advokatų kontoros „Sorainen“ žmogiškųjų išteklių valdymo specialistas P. Padaiga.

Panašios politikos laikosi ir kitos įmonės. „Studentas, atėjęs į mūsų organizaciją atlikti praktikos, gali sulaukti pasiūlymo tapti mūsų darbuotoju. Svarbu, kad jis parodytų savo sugebėjimus, kompetenciją, iniciatyvumą, būtų motyvuotas. Priimant sprendimą daug kas priklauso nuo studento, tačiau visada įvertinamos aplinkybės ir organizacijos galimybės“, – pažymi SEB banko Personalo departamento direktorė E. Znutienė.

Bakalauras ar magistras?

Universiteto vardas nėra tiek svarbus, kiek asmeninės darbuotojo savybės. Taip būtų galima suformuluoti bendrą kalbintų įmonių atstovų poziciją. „Tikime, kad kiekvienas studentas iš universiteto pats pasiima tiek, kiek gali ir nori“, – sako advokatų kontoros „Sorainen“ žmogiškųjų išteklių valdymo specialistas P. Padaiga. Su juo sutinka SEB banko Personalo departamento direktorė E. Znutienė. „Svarbiausia pretendento sugebėjimai, turimos žinios ir kompetencijos. Universiteto vardo neakcentuojame“, – teigia ji. Tokios pačios pozicijos laikosi ir UAB „Maxima LT“ atstovė O. Malaškevičienė: „Mes labiausiai vertiname konkretaus žmogaus savybes.“

Tačiau atsakymai nėra tokie vienareikšmiai, kai kalbama apie tai, kurią studijų pakopą yra baigęs būsimasis darbuotojas. „Tai priklauso nuo to, į kokias pareigas ieškome žmogaus. Tam tikram darbui magistro diplomas juk nebūtinas. Tačiau natūralu, kad iš to, kuris turi magistro laipsnį, tikimės daugiau specifinių profesinių žinių ir, be abejo, praktinės patirties“, – sako AB „Lietuvos draudimas“ personalo vadovė V. Mikutaitė. Į pretendento diplomo lygį kreipia dėmesį ir advokatų kontora „Sorainen“. „Tai dažnai parodo žmogaus brandumą, žinių, o kartais ir patirties lygį“, – pažymi „Sorainen“ žmogiškųjų išteklių valdymo specialistas P. Padaiga.

Pretendento į darbo vietą turimi diplomai gali ir turi papildyti vienas kitą. „SEB bankui yra reikalingi įvairių sričių specialistai. Magistro diplomas gali praversti, nes tuomet studentai specializuojasi. Pavyzdžiui, baigę verslo vadybos bakalauro studijas magistro studijose gali rinktis įvairias sritis – finansų valdymą, personalo vadybą, draudimą ir kitas specializacijas. Kartais naudinga, kai darbuotojas turi dviejų skirtingų sričių diplomus, pavyzdžiui – informacinių technologijų ir ekonomikos“, – sako SEB banko Personalo departamento direktorė E. Znutienė.

Universitetas atlieka savo misiją

Nors dažnai teigiama, kad verslas yra nepatenkintas universiteto rengiamais specialistais, kalbinti įmonių atstovai vertina aukštųjų mokyklų atliekamą misiją. „Mano nuomone, svarbiausia, kad universitete būtų ugdomos ir puoselėjamos asmenybės, nebijančios į verslo pasaulį pažvelgti kitu kampu, turinčios originalių idėjų ir siekiančios jas įgyvendinti. Tai, kad studentai ateina atlikti praktikos turėdami vien teorinį pagrindą, kuris ne visuomet atitinka tikrovę, yra normalu: juk tokia ir yra praktikos paskirtis – supažindinti studentus su verslo aplinka ir leisti jiems patiems pajusti, kaip joje veikti“, – sako AB „Lietuvos draudimas“ personalo vadovė V. Mikutaitė.

UAB „Maxima LT“ atstovė O. Malaškevičienė džiaugiasi bendradarbiavimu su aukštosiomis mokyklomis ir jų studentų aktyvumu. „Į verslo įmones kreipiasi nemažai susidomėjusių studentų, kurie nori savanoriškai atlikti neprivalomąją praktiką, nes tai jiems yra neįkainojama patirtis ir galimybė baigus studijas jau būti susipažinusiems su daugeliu įmonėse vykstančių procesų. Tenka pripažinti, kad dar ne visos aukštosios mokyklos sutinka pasirašyti trišalę sutartį, kurios pagrindu galima priimti studentus praktikos mokymui, jei studentas jau yra atlikęs privalomąją praktiką arba jos laikas dar neatėjo“, – sako O. Malaškevičienė.

Nuo didesnės kritikos aukštųjų mokyklų atžvilgiu susilaiko ir advokatų kontoros „Sorainen“ žmogiškųjų išteklių valdymo specialistas P. Padaiga. „Kritikos daug būti čia negali, nes aukštojo mokslo sistema atlieka labai sunkų, atsakingą ir reikšmingą darbą ugdydama studentus ir lavindama jų įgūdžius. Tačiau visada norėtųsi sulaukti studentų, kurie jau turi žinių apie praktinę teisės pusę ir jas būtų įgiję universitete“, – pažymi jis.

„Mars Lietuva“ generalinė direktorė A. Žemaitienė nurodo, kad siekiamybė būtų universitetų siekių suderinimas su verslo lūkesčiais. „Universitetai turėtų būti labiau orientuoti į paklausą, o ne į pasiūlą. Šiuo metu Lietuvoje universitetų daug ir yra iš ko rinktis reikiamus specialistus, tačiau svarbu, kad universitetai išmokytų jaunus žmones mokytis savarankiškai, nes situacija rinkoje keičiasi taip greitai, kad akademinės programos pasensta vos pradėjus pagal jas dėstyti“, – sako A. Žemaitienė.

Priekaištų darbdaviai turi dėl praktikos planavimo. „Ne visada universitetai planuoja savo praktikos laiką pagal įmonių poreikį. Kartais prašoma pasirašyti praktikos sutartis su studentais prieš 3–4 mėnesius, tačiau tuo metu organizacija nebūtinai gali tiksliai įvardyti praktikos vietas, jų specifiką“, – pažymi SEB banko Personalo departamento direktorė E. Znutienė.

Patys savo sėkmės kalviai

Niekas negali pasakyti, kokia yra tikroji sėkmės formulė įsidarbinant. Suprantama, kad daug kas priklauso nuo aplinkybių, verslo poreikių, jaunų darbuotojų sugebėjimo įrodyti savo kvalifikaciją, o gal ir nuo atsitiktinumo. Svarbus yra ir pretendento į darbo vietą sudarytas įspūdis darbdaviui. Įmonės ieško smalsių, kūrybingų, sumanių darbuotojų. Kaip sako gerai verslo pasaulį išmanantys žmonės, didžiausią įspūdį darbdaviams palieka žmogaus darbštumas ir ryžtas atlikti kad ir patį sunkiausią ar nepopuliariausią darbą.