Balandžio 25 d. 17.00 val. Vilniaus universiteto (VU) bibliotekos Pranciškaus Smuglevičiaus salėje atidaroma paroda, skirta Lietuvos įstojimo į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją ir Europos Sąjungą dvidešimtmečiui paminėti. Senųjų dokumentų saugyklose atrinkti ir ekspozicijoje pateikti su visų Europos Sąjungos, įskaitant ir valstybes kandidates, ir NATO narių sostinėmis susiję XVI–XX a. pradžios senieji dokumentai.
Pateikta ekspozicija kvies lankytoją pasijusti turistu ir pakeliauti po Europos valstybes. Tik keliavimo priemonės – ne autobusas ar lėktuvas, bet rankraščiai, knygos, žemėlapiai, miestų ir mūšių planai, nuotraukos ir kiti dokumentai, atskleidžiantys šalių įsimintinų istorinių įvykių kupiną praeitį. Parodos atidarymo metu bus galima išgirsti ir VU istoriko doc. Tomo Čelkio pasakojimą, pristatysiantį XVI–XVIII a. keliautojų po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę įspūdžius.
Daugiausiai parodoje – Europos miestų panoramos, vietovių planai, tarp kurių ir gana netikėti, pavyzdžiui, požeminiai miestų ar Pečorų vienuolyno urvų planai Ukrainos sostinėje Kyjive. Patyrinėti bus galima ir senovinius žemėlapius. Kai kurie jų – rankraštiniai, pavyzdžiui, Airijos pakrančių žemėlapis su pažymėta sostine Dublinu, žymaus pasaulinio masto mokslininko Joachimo Lelevelio perpieštas iš 1546 m. navigacijos almanacho. Pateikiami ir spausdinti įvairių kraštų žemėlapiai su pažymėtomis dabartinių ES ir (arba) NATO šalių sostinėmis ar svarbiausiais to meto miestais: rasime Albanijos žemių žemėlapį su tuometine sostine Kruje, Bulgarijos žemes su sostine Sofija, bus galima išvysti ir seniausią originalų Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio sumažintą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapį su sostine Vilniumi.
Eksponuojamos ir knygos, susijusios su kurios nors valstybės sostine, pavyzdžiui, vienintelis pasaulyje išlikęs katekizmas estų kalba ar maisto gamybos receptų knyga ir trikalbis žodynas, išleisti 1799 ir 1781 m. Slovėnijos sostinėje Liublianoje. Yra knygų, kuo nors svarbių tai šaliai, pavyzdžiui, dar vienas unikumas parodoje – latviškas Jurio Elgerio giesmynas, išleistas 1621 m., arba Lietuvai svarbiausia knyga – lietuviškas Martyno Mažvydo „Katekizmas“ (1547; eksponuojama 2017 m. faksimilė). Tiek Lietuvai, tiek Lenkijai labai brangi Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto bibliotekos knyga.
Reikšmingą vietą parodoje užims ir svarbūs Vilniaus universitetui Europos senųjų universitetų profesorių laiškai Vilniaus akademijos profesoriams, rašyti iš įvairių Europos sostinių. Lankytojų dėmesį atkreipti turėtų vienas įdomesnių tokio formato dokumentų: tai – Vienos universiteto observatorijos vadovo Maksimiliano Helo laiškas Martynui Počobutui su pridėta neseniai atrasto metalo – platinos – medalio, skirto naujai aptiktai planetai – Uranui, graviūra.
Pirmą kartą VU bibliotekoje bus eksponuojamos ir šešios ranka spalvintos graviūros, priskiriamos „vue d´optique“ – optinio vaizdo – žanrui, kurių gylį ir visą žavesį galima pamatyti tik panaudojus specialų prietaisą tokiems vaizdams stebėti – zograskopą. Optiniuose vaizduose matysime Ispanijos karalių rezidenciją Eskorialį, Vestminsterio tiltą Londone, Amstelio šliuzą ir senąją prieplauką Amsterdame, Zeughauzą ir Vyriausiąją parapinę bažnyčią Berlyne.
Žinoma, šioje pasaulio ir Europos kraštų ir miestų gausybėje deramą vietą užims ir mūsų – Lietuvos – sostinės Vilniaus vaizdai.
Parodos data: nuo 2024 m. balandžio 25 d. iki 2024 birželio 14 d. ir nuo 2024 m. spalio 15 d. iki 2025 m. sausio 31 d.
Parodos atidarymas: 2024 balandžio 25 d. 17.00 val.
Vieta: P. Smuglevičiaus salė, VU biblioteka (Universiteto g. 3).
Komentarų nėra. Būk pirmas!