Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakultetas kviečia tarpdisciplinines studentų komandas dalyvauti konkurse, kuriame turėsite galimybę kartu spręsti realias Lietuvos ir akademinės bendruomenės problemas, užmegzti naujas pažintis, ugdyti komandinio darbo įgūdžius, o sėkmės atveju – laimėti piniginį prizą.
Per likusį semestrą ir vasaros atostogas komandoms siūlome pabandyti rasti atsakymus į vieną iš dviejų probleminių klausimų:
Kaip paskatinti visuomenės aktyvumą rinkimuose?
Aktyvus dalyvavimas rinkimuose gali būti laikomas brandžios pilietinės visuomenės rodikliu. LR Seimo pateiktais duomenimis, šiuo požiūriu pirmauja Skandinavijos valstybės, kuriose aktyvumas pastaruosiuose parlamento rinkimuose viršija 70 procentų. Deja, Lietuvoje šis rodiklis buvo peržengtas tik dukart: 1990-aisiais vykusiuose Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rinkimuose ir 1992-ųjų Seimo rinkimuose. Šios datos rodo, kad aktyvumas rinkimuose Lietuvoje koreliuoja su pilietine pagarba: Atkuriamojo Seimo rinkimai buvo pirmieji laisvi ir demokratiniai rinkimai per 50 okupacijos metų, o kartu su pirmais Seimo rinkimais 1992 m. spalio 25 d. vyko ir referendumas dėl LR Konstitucijos įsigaliojimo. Deja, be šių atvejų, nelabai turime kuo didžiuotis: pastaruosius 20 metų aktyvumas rinkimuose vos perlipa 50 procentų ribą ar net jos nesiekia.
Regis, lietuvių tauta kažkuriuo metu „užmigo“ ir nebejaučia Konstitucijoje apibrėžtos pilietinės pareigos dalyvauti valstybės valdyme. Tai ypač pasakytina apie jauniausius (iki 24 metų) rinkėjus, kurų aktyvumas 2020-ųjų Seimo rinkimuose siekė tik 38,6 procento. Ši problema turėtų būti sprendžiama iš daugiadisciplininės perspektyvos, kuri leistų surasti tinkamiausius sprendimus paskatinti aktyvesnį rinkėjų ir ypač jaunimo dalyvavimą rinkimuose.
VU Teisės fakultetas kviečia tarpdisciplininę komandą pasiūlyti sprendimą, kaip šią problemą spręsti. Reikalavimus komandos sudėčiai, numatomą darbo planą ir registraciją rasite apačioje.
Kaip universitetui gali būti naudingas dirbtinis intelektas?
Vos prieš kelerius metus pasirodė įvairūs dirbtinio intelekto generatyviniai modeliai, kurie generuojamais vaizdais, vaizdo įrašais ir tekstu pateikiamais sprendimais gana greitai pakeitė mūsų kasdienybę. Akademinė bendruomenė į dirbtinį intelektą kol kas žvelgia itin įtariai bei skeptiškai. Tačiau net ir ši kartais itin inertiška visuomenės dalis supranta, kad prie pokyčių teks prisitaikyti. Tokį supratimą rodo ir VU Senate svarstomos dirbtinio intelekto naudojimo VU gairės, kuriose aprašytos tiek pagrindinės dirbtinio intelekto panaudojimo aukštajame moksle galimybės, tiek didžiausios rizikos.
Vis dėlto siekiant kuo geriau panaudoti dirbtinio intelekto suteikiamas galimybes reikia imtis proaktyvių sprendimų ir pasiūlymų, kurie leistų VU bendruomenei kaip galima labiau suprasti dirbtinio intelekto teikiamą naudą. Todėl VU Teisės fakultetas kviečia tarpdisciplininę komandą pateikti siūlymus, kaip dirbtinis intelektas galėtų padėti akademinei bendruomenei tiek mokslinėje veikloje, tiek studijose. Be to, VU Teisės fakultetas suteiks galimybę komandoms dalyvauti vasaros mokykloje, skirtoje dirbtiniam intelektui.
Reikalavimai dalyvaujančioms komandoms:
- 3–6 asmenų komanda;
- visi dalyvaujantys turi būti VU studentai;
- gali dalyvauti visų trijų pakopų studentai;
- komandų dalyviai turi būti bent iš trijų skirtingų studijų krypčių (šakų);
- pavieniai dalyviai taip pat gali registruotis: juos į komandą paskirs organizatoriai.
Projektas turi būti pateiktas rašto darbo pavidalu, jame turi būti išdėstyti aiškūs siūlymai, kaip išspręsti vieną iš dviejų pateiktų problemų. Dalis rezultato gali būti pateikiama ir kita forma (pvz., vaizdinė medžiaga, programiniai sprendimai ir pan.).
Prizai komandoms, pateikusioms geriausius vienos iš dviejų problemų sprendimus:
- I vieta: 3000 eurų komandai;
- II vieta: 1500 eurų komandai;
- III vieta: 1000 eurų komandai.
Komentarų nėra. Būk pirmas!