Gegužės 3 d. Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto iniciatyva VU Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre viešėjo ir paskaitą skaitė dr. Horia Stanescu, genetikos ir genomikos tyrėjas iš Londono universiteto koledžo (University College London, UCL).
Paskaitoje „Ko senovės DNR moko mus apie šiuolaikines ligas?“ („What Ancient DNA Can Tell Us About Modern Diseases?“) daugiau nei dvidešimties metų biomedicininių tyrimų patirtį turintis mokslininkas pasidalijo auditoriją sužavėjusiomis įžvalgomis, senovės žmonijos istoriją susiedamas su šiandienos medicinos mokslu.
Dr. H. Stanescu, nusipelnęs gydytojas ir mokslininkas, mano, kad istorija neapsiriboja vien praeities įvykiais. Anot jo, senovinė DNR ne vien žadina mūsų smalsumą – ji yra gyvybiškai svarbi grandis, padedanti suprasti mūsų tapatybės gelmes. Dr. H. Stanescu teigimu, šis genetinis paveldas yra ne tik akademinio susižavėjimo relikvija, bet ir esminis raktas, gyva mūsų dalis, padedanti atskleisti žmonijos biologinės ir kultūrinės evoliucijos mįslę.
Savo paskaitą dr. H. Stanescu pradėjo įspūdingu pasakojimu apie neandertaliečių palaikų atradimą įvairiuose Europos urvuose. Jis išsamiai papasakojo apie istorinę Homo sapiens migraciją iš Afrikos, jų susitikimą su neandertaliečiais Europoje ir vėlesnį genetinį susiliejimą. Dėl šio susiliejimo, kaip paaiškino mokslininkas, šiuolaikinės neafrikietiškos populiacijos turi iki 2 proc. neandertaliečių DNR.
Sutelkdamas dėmesį į šios genetinės introgresijos padarinius, dr. H. Stanescu pabrėžė, kad neandertaliečių DNR ne tik prisideda prie mūsų adaptacinių bruožų, bet ir sustiprina bei apsaugo mus nuo tam tikrų autoimuninių ligų. Viena iš tokių būklių – membraninė nefropatija – buvo aptariama jo naujausioje publikacijoje „Neandertaliečių haplotipas, perkeltas į žmogaus genomą, suteikia apsaugą nuo membraninės nefropatijos“ („A Neanderthal Haplotype Introgressed into the Human Genome Confers Protection Against Membranous Nephropathy“).
Per šią paskaitą dr. H. Stanescu paaiškino sudėtingas genetines sąvokas, tokias kaip introgresija, filogenetinis medis, prisitaikymas ir teigiama atranka, todėl jos tapo suprantamos ir įdomios. Mokslininko gebėjimas išsamias mokslines žinias papildyti įdomiais istoriniais pasakojimais leido klausytojams aiškiai suprasti, kaip senovės DNR veikia mūsų dabartinę sveikatos būklę.
Ši paskaita ne tik pagilino dalyvių žinias, bet ir padėjo pamatą būsimiems bendriems dr. H. Stanescu ir VU tyrimams. Dr. H. Stanescu entuziastingai pareiškė toliau tyrinėsiąs senovės genetikos potencialą, ieškodamas atsakymų į šiuolaikinės medicinos klausimus.
Komentarų nėra. Būk pirmas!