Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakultete pavasaris atnešė permainų į vieną iš magistrantūros studijų programų. Atnaujinta magistrantūros paveldosaugos studijų programa keičia pavadinimą ir nuo šiol vadinsis kultūros paveldo studijomis. Kodėl reikėjo keisti programos pavadinimą, kas naujo atsiras šioje programoje ir kokios yra europinės kultūros paveldo tendencijos, pasakoja Kultūros paveldo studijų programos komiteto pirmininkė, VU Istorijos fakulteto profesorė Marija Drėmaitė.
Būtinybė atnaujinti pavadinimą
Pasak prof. M. Drėmaitės, viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl reikėjo atnaujinti studijų pavadinimą, yra sparti šiuolaikinės kultūros paveldo sampratos ir jos praktikos kaita. „Reaguodami į šiuos pokyčius nutarėme atnaujinti programą ir jos pavadinimą, kad jis geriau atitiktų programos turinį. Pabrėžiame, kad kultūros paveldo studijose ne tik mokome ir mokomės, kaip saugoti kultūros paveldą, bet ir kaip kritiškai tyrinėti kultūrinį palikimą, suvokti kultūros, idėjų, mentaliteto istoriją, pažinti kolektyvinę atmintį. Norime suteikti galimybę gilintis į paveldosaugos specializaciją, tačiau neatsisakome platesnių kultūrinio palikimo interpretacijos kontekstų, šiuolaikinių muzeologijos, kultūrinio turizmo, paveldo interpretavimo ir pritaikymo, vadybos ir bendruomenių vaidmens tyrimų.“
Keičiasi ne tik pavadinimas
Paklausta, kas dar, be pavadinimo, keičiasi studijose, profesorė paaiškina, kad jose atsiras daugiau probleminio dėstymo, bus stiprinamas studijų tarptautiškumas – į magistrinį seminarą ir atskirų dalykų dėstymą bus įtraukiama daugiau kviestinių užsienio dėstytojų bendradarbiaujant su Europos universitetų aljanso „Arqus“ ir tyrimų centro „(Post)autoritariniai kraštovaizdžiai“ kolegomis iš užsienio universitetų.
„Nors taikomoji praktika kultūros paveldo studijose yra labai naudinga, vis dėlto nutarėme sudaryti studentams galimybę vietoj jos rinktis alternatyvą – studijuoti pasirinktus kursus pagal individualų planą ir taip gilinti studijas. Taikysime ir ištęstinių studijų sistemą – norintys turėti mažesnį semestro krūvį magistrantūros studijas galės baigti ne per dvejus, o per trejus metus“, – pasakoja prof. M. Drėmaitė.
Tendencijų kaita Europos kultūros paveldo srityje
Atnaujintos studijų programos komiteto pirmininkė sako, kad tarptautinis kultūros paveldo studijų kontekstas ir pokyčiai paveldosaugos praktikoje, teorijoje ir akademinėse studijose skatina stiprinti studijų teorinį ir kultūros istorijos aspektus. Ji pažymi, kad šiuolaikinis kultūros paveldo specialistas yra greičiau pokyčių vadybininkas nei vieno konkretaus dalyko ekspertas, todėl vis daugiau dėmesio skiriama interpretacijai, bendruomenių į(si)traukimui ir vaidmeniui paveldosaugos procesuose, paveldo ir klimato kaitos klausimams. „Stiprėja kritinės paveldo studijos – kultūros istorijos kryptis, nagrinėjanti pokyčius kultūros paveldo lauke. Visos šios tendencijos atsispindi ir atnaujintoje kultūros paveldo studijų programoje“, – tvirtina prof. M. Drėmaitė.
Komentarų nėra. Būk pirmas!