Asociatyvi nuotr.

„Šiandien Ukrainos mokslininkai priversti tęsti darbus sunkiai įsivaizduojamomis sąlygomis – kas metro stotyse, kas internetu ar kitais įmanomais būdais“, – sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) biochemikė dr. Julija Razumienė. „Ukraina – ambicinga šalis“, – priduria mokslininkė.

Tyrėja teigia, kad su Ukrainos mokslininkais pradėjo bendradarbiauti, nors ir ne taip intensyviai, gana seniai, tačiau Rusijos karas paskatino tikrai didelį norą padėti mokslininkams įgyvendinti savo idėjas „čia ir dabar“.

Su dr. J. Razumiene pasikalbėjome apie vieną iš jai šiuo metu aktualesnių mokslinių interesų sričių – uždegiminius procesus – ir apie tai, kaip, net ir dirbant mokslo srityje, galima palaikyti Ukrainą.

– Kuo skiriasi ūmus ir chroniškas uždegiminiai procesai?

– Teisingai pastebėjote, uždegiminiai procesai organizme pirmiausia skirstomi į ūmius ir chroniškus. Ūmus uždegimas paprastai baigiasi tuomet, kai žaizda ar infekcijos šaltinis yra išgydomi.

Tačiau chroniškas uždegimas yra didelė problema, sukelianti įvairias ligas ir silpninanti imuninę sistemą. Chroniški uždegiminiai procesai didina pažeidžiamumą infekcinėms ligoms, vėžiui, taip pat ir diabeto, Alzheimerio, širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Uždegimai gali būti siejami ir su autoimuninėmis ligomis.

– Kodėl svarbu uždegiminius procesus nustatyti kuo anksčiau?

– Ankstyvas uždegiminių procesų nustatymas yra labai svarbus norint laiku pradėti gydymą, prognozuoti ligos baigtį ir sukurti veiksmingą uždegimo gydymą.

Tačiau pirmiausia reikia turėti analizinius testus, padedančius greitai atskirti uždegimines ligas nuo neuždegiminių – pavyzdžiui, reumatinių ligų. Antra, ankstyvas kritinių būklių, tokių kaip sepsis, atpažinimas leidžia greitai pradėti tinkamą gydymą, o tai lemia mažesnį mirtingumą ir ne tokias sunkias ilgalaikes pasekmes.

– Dabar ypač daug tenka matyti reklamų, kuriose siūloma dieta nuo uždegimo ar net papildai. Kaip tai vertinate?

– Mano nuomone, žarnyno mikroflora yra labai svarbi bendrai organizmo būklei. Tad visi papildai, skirti reikiamos mikrofloros dauginimui, ir maistas, turintis daug ląstelienos, protingai vartojant, visada bus naudingi.

Tačiau reikia suprasti, kad tai – greičiau sveikai gyvensenai palaikyti. Arba tokie papildai gali būti labai naudingi jau sveikstant, perėjus rimtą gydymą ar pooperaciniu laikotarpiu. Deja, rimtam, užsitęsusiam uždegiminiam procesui gydyti to tikrai neužteks.

Be to, norėčiau patikinti, kad visi esame labai unikalūs organizmai ir iki šiol nėra tokių metodų, kuriais labai tiksliai būtų galima nustatyti, kokių mikroorganizmų derinių ir jų kiekybės santykių reikia būtent jūsų organizmui, todėl neturėtume aklai pasitikėti reklamomis, siūlančiomis būtent jums geriausius variantus. Patarčiau labiau įsiklausyti ne į reklamas, bet į savo kūno reakciją, panaudojus vienus ar kitus papildus.

Nijolė Baliuckenė, Marius Butkevičius, dr. Ieva Šakinytė-Urbikienė ir Vidutė Gurevičienė

– Jums buvo skirtas finansavimas įgyvendinti Lietuvos ir Ukrainos projektą „Esterazinio aktyvumo biojutikliai uždegiminių procesų ankstyvai diagnostikai“. Kuo svarbus šis projektas? Koks jūsų tikslas?

– Neabejotinai uždegiminiai procesai daro tiesioginę įtaką mūsų kasdienei sveikatos būklei, tad šių procesų ankstyvosios diagnostikos svarbą būtų sunku pervertinti.

Šiuo metu uždegimą nustatantys testai nėra labai specifiški. Pavyzdžiui, esant uždegimui, dažnai būna padidėjęs C-reaktyvaus baltymo (CRB), kurį gamina kepenys, kiekis kraujyje. Padidėjęs cholesterolis taip pat siejamas su uždegiminiais procesais, bet tikrai nebus tinkamas ankstyvajai diagnostikai. Galima testuoti uždegiminius citokinus – IL-1, IL-6, IL-17, taip pat – TNF-alfa ar factorius kappa B (NF-kB). Bet šie testai yra brangūs, reti ir Lietuvoje gali būti neatliekami.

Ankstyvo uždegiminių procesų aptikimo iššūkiai apima labai ribotus analizinius pajėgumus ir didelį poreikį greitai atskirti uždegiminėmis ligomis sergančius pacientus nuo neuždegiminėmis ligomis sergančiųjų. Pasaulinėje literatūroje pasirodė naujausi tyrimai, rodantys, kad, atsiradus uždegimo požymiams, organizme padidėja fermentų grupės, vadinamos esterazėmis, aktyvumas. Manoma, kad „esterazių aktyvumo kitimas“ yra esminis fiziologinių procesų ir vaistų apykaitos žmogaus organizme aspektas.

Esterazės detoksikuoja įvairiausius toksiškus junginius, tarp jų ir kokainą, pesticidus, aspiriną ar kt. vaistus. Esterazių įvairovė, jų funkcijos įvairiuose žmogaus audiniuose, jų vaidmuo vaistų metabolizme yra šiuolaikinių tyrimų objektai, tačiau iki šiol nėra tiesioginės informacijos apie esterazių „aktyvavimo mechanizmus“ gyvuose organizmuose.

VU GMC Biochemijos instituto Bioanalizės skyrius turi didelę patirtį konstruodamas bioanalizės priemones – fermentinius biojutiklius. Todėl sau išsikėlėme užduotį sukurti uždegiminių procesų diagnostikos sistemas analizuojant fermentų – esterazių, aktyvumo pokyčius. Dėl didelės šių fermentų įvairovės ir gebėjimo veikti įvairiose biologinėse terpėse tikimės, kad pavyks sukurti labiau neinvazinius diagnostinius metodus, kai kraujo ar smegenų skysčiai bus pakeisti seilių ar šlapimo mėginių tyrimais. Turime daug ambicingų tikslų šiais tyrimais priartėti prie atsakymų, paaiškinančių esterazių „aktyvavimo mechanizmus“ gyvuose organizmuose.

– Kaip vyks projekto įgyvendinimas – bendradarbiausite nuotoliniu būdu ar Ukrainos mokslininkai vyks pas jus, jūs – į Ukrainą?

– Projekto įgyvendinimas vyks abiejose šalyse. Projekto užduotys bus vykdomos remiantis kolegų patirtimi jų ekspertizės srityje. Ukrainos partneriai turi geros patirties atliekant tyrimus su modeliniais gyvūnais, jiems sukeliant tam tikrą patologiją. Jie augins pelytes, joms sukels įvairių tipų uždegiminius procesus, paims biologinius mėginius ir juose fiksuos klinikinius rodiklius. Ištirti mėginiai bus šaldomi ir perduodami mūsų grupei.

Savo ruožtu esame įsipareigoję sukurti naujo tipo biojutiklius, kuriais nustatysime, kaip kinta mano minėtų fermentų – esterazių aktyvumas, priklausomai nuo uždegimo tipo, eigos, pažangos lygio.

Kadangi mūsų tikslas – neinvaziniai tyrimo metodai, ieškosime būdų, kaip nustatyti reikiamus parametrus šlapime ar seilėse. Sėkmės atveju bus sukurtos naujos, lengvai prieinamos uždegiminių procesų diagnostikos priemonės, kurios vėliau bus komercializuojamos.

Tačiau bet kuriuo atveju sukaupta informacija padės geriau suprasti esterazių „aktyvavimo mechanizmus“, vykstant uždegiminiams procesams gyvuose organizmuose.

Jaunieji projekto tyrėjai dr. Ieva Šakinytė-Urbikienė ir Marius Butkevičius laboratorijoje išbando naujai sukurtus biojutiklius

– Su Ukrainos mokslininkais bendradarbiaujate gana intensyviai. Charkive vykusioje konferencijoje „Modern Achievements of Experimental, Clinical, Environmental Biochemistry and Molecular Biology“ („Šiuolaikiniai eksperimentinės, klinikinės, aplinkos biochemijos ir molekulinės biologijos pasiekimai“) pristatėte daug biojutiklių, kuriuos naudojant galima tirti įvairias patologijas, siejamas su inkstų, kepenų ar kasos disfunkcijomis. Kokios tai disfunkcijos ir patologijos?

– Pasiūlymą dalyvauti organizaciniame komitete konferencijoje, kurią organizavo Nacionalinis farmacijos universitetas Charkive, priėmiau labai pagarbiai. Juolab kad su kolegomis turime sukūrę daug biojutiklių ir galime viešai skelbti, kuo jie bus naudingi kuriant naujus diagnostikos ir prognostikos metodus.

Iš minėtos grupės biojutiklių, skirtų inkstų, kepenų ar kasos disfunkcijų tyrimams, bene naujausias biojutiklis yra sukurtas glutamatui nustatyti įvairiose biologinėse terpėse – smegenų skystyje, kraujyje ar šlapime.

Vien nebrangūs, lengvai atliekami glutamato koncentracijų tyrimai būtų labai svarbūs, nes glutamato patologijos sietinos su daugybe neurologinių sutrikimų – amiotrofine ar išsėtine skleroze, Alzheimerio, Parkinsono, Hantingtono ligomis, insultu, lėtinio nuovargio sindromu, nemiga ar psichiniu išsekimu.

– Kokias naujoves įvedė jūsų kurti biojutikliai?

– Kalbėti apie naujoves galima ir prisimenant vieną iš seniausių biocheminės analizės sričių – gliukozės įvertinimą kraujyje. Lengvai prieinamų, aktualių ir patikimų gliukozės tyrimų svarbą būtų sunku pervertinti, nes šio metabolito koncentracijų pokyčiai lydi beveik visus esminius organizmo sutrikimus. Todėl naujų, labiau specializuotų gliukozės nustatymo metodų kūrimas ir tobulinimas ir šiandien nestovi vietoje.

Lygiuodamiesi į pasaulines naujoves, galėjome pasiūlyti ir kitus perspektyvius elektrocheminius biojutiklius. Pristatėme biojutiklius, skirtus karbamido ciklo ar inkstų sutrikimams tirti, taip pat parodėme, kokie jie būtų parankūs, prognozuojant ūminio pankreatito eigą.

Fruktozės nustatymo biojutikliai būtų naudingi tiriant daugelį medžiagų apykaitos, širdies ir kraujagyslių ligų, podagros išsivystymą.

– Kalbant apie gliukozę ir jos koncentracijos nustatymo svarbą – ar dabar naudojami testai nėra pakankamai tikslūs? Kodėl reikia dar patikimesnių tyrimų?

– Mano, kaip Bioanalizės skyriaus darbuotojos, atsakymas greičiau nuvils. Teigčiau, kad visi vienkartinio individualaus naudojimo gliukozės matavimo metodai yra netikslūs. 30 proc. leistinos paklaidos man niekaip nesiderina su tikslumu.

Dažniausiai pacientai jau yra susigyvenę su savo liga ir tokių apytikslių matavimų visiškai užtenka būklei įvertinti. Tačiau, mano manymu, gliukozės vaidmens įvertinimui tiriant įvairių ligų mechanizmus ar diabeto pradinei diagnostikai ir gydymo parinkimui šie metodai nėra tinkami.

Dr. Julija Razumienė

– Grįžtant prie jūsų projektų su Ukrainos mokslininkais – kaip dabar Ukrainoje vyksta mokslas?

– Ukraina – ambicinga šalis. Nepaisant Rusijos karo sukeltų sąlygų, dauguma mokslo ir švietimo įstaigų tęsia savo darbus: kas metro stotyse, kas internetu ar kitais įmanomais būdais.

Su Ukrainos mokslininkais jau turėjome bendrų interesų ir anksčiau, susitikdavome tarptautinėse konferencijose, svarstėme bendrų tematikų galimybes. Tačiau būtent Rusijos agresijos veiksmai paskatino veikti kuo greičiau ir kuo plačiau.

Pirmiausia, VU GMC rado galimybių įdarbinti keletą laikinai emigravusių mokslininkų, kurių darbo sritys tiesiogiai nesutapo, tačiau tai jiems leido susipažinti su mūsų darbo specifika ir paskatino ieškoti abiem šalims aktualių tarpdisciplininių sprendimų.

Dėl Lietuvos mokslo tarybos inicijuoto šaukimo teikti paraiškas programoje „Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityje“ gavome finansavimą atlikti būtent šios srities tyrimus. Savo finansinę dalį, tiesa, daug skurdesnę, gauna ir Ukrainos mokslininkai.

Situacija Ukrainoje dabar labai komplikuota. Tokia, įsivaizduokite, kokia susiklosto, kai atjungiama elektra ir internetas. Sakyčiau, viskas vyksta tik dėl begalinės ukrainiečių ištvermės, užsispyrimo ir išmonės. Mūsų partneriams tenka dirbti ir naktimis, o kai kas iš projekto dalyvių yra pašauktas dirbti vos kelis kilometrus nuo fronto linijos. Jo kolegos juokauja, kad jam nuolat siunčia ne tik linkėjimus nuo visos katedros, bet ir maistą bei drabužius.

Antra vertus, karas iškėlė ir naujų aktualijų, su kuriomis sėkmingai dirba Ukrainos partneriai. Tai – įvairūs uždegimai, atsiradę dėl sužeidimų kare. Buvo labai malonu girdėti, kai jau minėtoje konferencijoje buvo pristatytas pranešimas apie naujo tipo pleistrus, skatinančius greitesnį žaizdų gijimą, kuriuo susidomėjo ne tik Ukrainos chirurgai.

Tad mokslas bus plėtojamas bet kokiomis, kad ir sunkiausiomis, sąlygomis, kol bus atsidavusių savo darbui mokslininkų.

– Kodėl pati nutarėte aktyviai įsitraukti į šią veiklą?

– Kodėl? Matyt, todėl, kad negaliu būti abejinga aplinkui vykstantiems įvykiams ir vis ieškau, kaip būtų galima prisidėti kuriant geresnį gyvenimą.

Kalbėjosi Goda Raibytė-Aleksa