Būdamas ambicingas ir užsispyręs sportininkas, Matas Bagamolovas net neabejojo, kad jo karjeros kelias vingiuos lengvosios atletikos stadionais ir maniežais, o sunkus darbas padės nuskinti ne vieną pergalę. Tačiau patirtos sunkios traumos užbaigė jo sportinę karjerą ir gyvenimą nukreipė kita linkme. Iš lengvosios atletikos maniežo Matas, pasirinkęs žurnalistikos studijas, pasuko į Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto auditorijas ir jau po antro kurso praktikos buvo vadinamas vienu geriausių lengvosios atletikos komentatorių Lietuvoje. 

Sportininko karjeros teko atsisakyti 

Sporto žurnalistas M. Bagamolovas sako besididžiuojantis, kad augo mažame Biržų miestelyje. Dar besimokydamas mokykloje jis buvo vienas iš nedaugelio aktyvių jaunuolių, kuriems netrūko noro vesti renginius ir parodyti save kitiems.

„Mokykloje buvau iš tų šiek tiek veiklesnių jaunuolių – norėjau pasireikšti, norėjau pakalbėti ar renginį pravesti. Esu iš Biržų – mažo miestelio, o mažame miestelyje veiklių jaunuolių, kurie nori mokykloje kažką pakeisti, nėra daug. Kadangi tokių nėra daug, gana sunku ieškoti savęs, nes šiek tiek baisu, ką kiti pagalvos, kaip aš išsiskirsiu, būsiu kitoks“, – pasakoja žurnalistas. 

Matas Bagamolovas. D.Umbraso/LRT nuotr.

Pasak nuo mažens sportuojančio Mato, sportas ne tik sutvirtino kūną, bet ir padėjo atrasti save už sporto ribų. Atstovaudamas Biržų lengvosios atletikos klubui, vaikinas daug keliavo užsienyje ir būtent šių tarpkultūrinių išvykų metu išsilaisvino, tapo atviresnis.

„Važinėdavome su įvairiais projektais į Turkiją, Suomiją, Italiją ir kitur. Ir vis išvyksti, bendrauji su žmonėmis iš skirtingų kultūrų, pamatai platesnes perspektyvas. Aš manau, kad būtent tokia patirtis ir išėjimas iš komforto zonos – keliavimas, bendravimas su žmonėmis – atvėrė akis, kad reikia būti atviresniam ir laisvesniam mokykloje“, – sako sporto žurnalistas. 

Jau vaikystėje Matas atsiskleidė kaip perspektyvus sportininkas, šuolininkas į tolį, todėl visada buvo tikras, kad sieks profesionalios sportininko karjeros. Augęs sportininkų šeimoje, jis nuo pirmos klasės sekė tėčio pėdomis – pasirinko lengvosios atletikos sporto šaką. Vis dėlto gyvenimas – nenuspėjamas. Po vienuolikos intensyvių sporto metų Matas turėjo priimti kardinalų sprendimą ir pasukti savo gyvenimo kelią šiek tiek kita kryptimi. 

„Mano visos vaikystės svajonės ir tikslai buvo susiję su sportu, bet nuo 10 klasės mane sulaužė traumos. Tai buvo iš tiesų didelės traumos: nuo raiščių plyšimo iki sunkios dubens sparno kaulo traumos. Labai gerai atsimenu, kaip vieną vakarą kalbėjomės su tėčiu ir supratome, kad iš sporto duonai jau neuždirbsiu, maksimalių rezultatų po tokių traumų nepasieksiu. Reikėjo tiesiog priimti sprendimą ir žengti kitu keliu“, – sunkias apsisprendimo akimirkas prisimena Matas. 

Sunkūs spendimai atvedė prie bendraminčių 

Studentas prisipažįsta, kad atsisakyti visą gyvenimą puoselėtos svajonės buvo nelengva: „Emocijų būta įvairių ir, kaip besiformuojančiai asmenybei, buvo tikrai labai sunku, nes atrodė, kad esi iš mažo miestelio, todėl nori kažką pasiekti, nori įrodyti, o tiesiog atsitinka tai, ko pats pakeisti, kontroliuoti negali.“

Vis dėlto trauktis nebuvo kur. „Pagalvojau, kad man lietuvių kalba puikiai sekasi: rašinius rašau puikiai, knygas skaitau ir šie dalykai man patinka. Jeigu pats negaliu sportuoti, galbūt galiu bendrauti su sportininkais ir apie juos rašyti. Tad stojau į VU Komunikacijos fakulteto žurnalistikos studijų programą su konkrečiu tikslu – būsiu sporto žurnalistas“, – prisiminimais dalinasi Matas. 

Retrospektyviai žvelgdamas į patirtus iššūkius, Matas teigia, kad būtent todėl dabar jis yra ten, kur jaučiasi visiškai laimingas: „Viskas susidėliojo taip, kad net džiaugiuosi, jog taip atsitiko. Jeigu tuometinis Matas girdėtų, ką dabar sakau, tikriausiai nusisuktų ir numotų ranka. Bet galiu tvirtai pasakyti, kad dabar viskas yra žiauriai gerai.“  

Pirmuoju bandymu komentuoti pasaulio lengvosios atletikos čempionatą Matas ne tik įgyvendino vieną iš savo svajonių, bet ir užsitikrino sporto komentatoriaus bei sporto žurnalisto vietą LRT. Asmeninio archyvo nuotr.

Prisimindamas žurnalistikos studijų pradžią, Matas pasakoja, kad ji buvo kosminė. Labiausiai jį žavėjo, kad rado daug panašumų tarp savęs ir kurso draugų: „Į žurnalistiką įstojo tie žmonės, kurie yra laisvi, pasižymi kritiniu mąstymu, geba bendrauti, turi socialinių įgūdžių. Ir tai labai pasijautė vos tik susitikus. Man tai buvo atgaiva sielai, nes, gyvenant mažame miestelyje, yra sunkiau rasti didesnę grupelę žmonių, kurie atvirai bendrautų, laisvai reikštų mintis, diskutuotų įvairiausiomis temomis. Atvykęs čia aš jaučiau, kad esu grupėje žmonių, kur visi yra tokie kaip aš.“ 

Sėkmingas debiutas, nutiesęs kelią į sporto žurnalistiką 

Dalindamasis savo praktikos po antrų studijų metų prisiminimais, Matas pasakoja, kad net dabar kūnu perbėga šiurpuliukai – tai buvo patirtis, atvėrusi jam duris į sporto žurnalisto karjerą. LRT portalo sporto skyriuje Matas praktiką atliko tuo metu, kai vyko pasaulio lengvosios atletikos čempionatas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Oregone. Tuo metu laisvas buvo tik vienas komentatorius, o tokius čempionatus dažniausiai komentuoja du asmenys. Susiklosčius netikėtoms aplinkybėms, Matas gavo pasiūlymą tapti antruoju komentatoriumi.  

„Man tai buvo kosmosas. Aš, kaimietukas iš Biržų, gaunu tokį pasiūlymą. Džiaugsmo buvo be galo daug, bet ir baimės ne ką mažiau. Manau, kad aš tinkamu laiku atsidūriau tinkamoje vietoje – apsuptas gerų žmonių, kurie patikėjo jaunu žmogumi ir tiesiog leido pabandyti. Ta savaitė buvo kosminė: bemiegės naktys, galvojimas apie tai, kad mano biržietiška tarmė gali pakišti koją, nes mes galūnes nukarpome… O čia juk LRT, tiesioginės transliacijos – negali kalbėti biržietiškai. Streso buvo. Galiausiai įsižnybiau sau nuvykęs į LRT. „Ne, nesapnuoju, viskas tikra“, – emocijų kupinas akimirkas ryškiai prisimena Matas.  

Studentas pabrėžia, kad, norėdamas pateisinti lūkesčius, tikslingai ir stropiai ruošėsi, daug dirbo: „Pasiruošimo savaitė, kai jau žinojau, kad komentuosiu, atrodė taip: atsikeliu ir atsispausdinu visus tos dienos dalyvių sąrašus, transliacijos grafikus. Žiūriu į rungtis, į tai, kas dalyvauja, ir ieškau informacijos įvairiose duomenų bazėse. Sakykime, moterų trišuolis, bus 18 dalyvių – kiekvienos pavardę vedu į Google ir ieškau, ką ji yra laimėjusi, kokie jos pasiekimai, kokie jos rekordai, kokie įdomūs faktai apie tą sportininkę. Galbūt ji yra pasakiusi kokią skambią frazę, galbūt ji savo šalyje yra ką nors laimėjusi. Taip ir ieškojau, dariau tokią giluminę paiešką apie kiekvieną dalyvį.“ 

Matas prisipažįsta, kad ruošėsi, kaip pats sako, taikydamas gan senamadiškus metodus – dauguma kolegų dirbo kompiuteriu, o jis paruoštą medžiagą guldė į popieriaus lapus: „Viską kaupiau popieriuose, nieko nedariau kompiuteriu. Kolega, su kuriuo komentavome, atsineša kompiuterį, o aš – 20 lapų. Tuose lapuose prikringeliuota, prirašyta, kas ką pagerino, visokios citatos. Ir iš anksto sau galvojau – jeigu šitas sportininkas kažką pasieks, aš naudosiu tokią jo citatą, jei rezultatas labai geras, kita citata labiau tiks. Tas pasiruošimas iš tiesų buvo milžiniškas.“ 

M. Bagamolovas jau po antro kurso praktikos buvo vadinamas vienu geriausių lengvosios atletikos komentatorių Lietuvoje. L.Bartkaus/LRT nuotr.

Mato įdėtas darbas ir pastangos atsipirko su kaupu jau pirmosiomis komentavimo akimirkomis. „Pamenu pirmąją transliaciją – atsisėdau ir drebančiu balsu pradėjau kalbėti. Ir tada jaučiu, kad kuo toliau, tuo geriau, tuo maloniau. Suprantu, kad mano svajonė dabar pildosi – atrodo, kad esu pakilęs į devintą dangų. Mėgavausi kiekviena akimirka. Ta savaitė buvo verta kosmoso platybių. Kokį epitetą pridėsime šioje vietoje, toks nepagadins tos bendros puodynės“, – šypsosi sporto žurnalistas.  

Pirmuoju bandymu komentuoti pasaulio lengvosios atletikos čempionatą Matas ne tik įgyvendino vieną iš savo svajonių, bet ir užsitikrino sporto komentatoriaus bei sporto žurnalisto vietą LRT. 

„Jau po čempionato Ramūnas Grumbinas, vienas iš LRT sporto vadovų, patarė pailsėti, nes po mėnesio Miunchene vyks Europos čempionatas, kurį irgi kviečia komentuoti. Pasibaigus praktikai, mano praktikos vadovas Rokas Suslavičius pasakė, kad norėtų, jog likčiau redakcijoje ir tęstume darbus kartu. Čia tikriausiai buvo pats didžiausias apdovanojimas, nes aš per praktiką tikrai sunkiai dirbau. Kažkur viduje, giliai širdyje, žinojau, kad čia gali būti tas mano šansas, nes viskas yra paduota – ant stalo tau sudėtos visos lėkštės, sudėlioti visi patiekalai, o tau belieka pasiimti šakutę ir peilį“, – pasakoja Matas.

Žurnalistikos studijos – vieta užaugti 

Šiandien Matui teliko tik atsiimti žurnalistikos bakalauro diplomą. Prisimindamas visą savo studijų kelią, jis tikina, kad studijos buvo ypatingos – įsiminė laisvė diskutuoti ir dalintis įžvalgomis, atviri pokalbiai su dėstytojais ir bendramoksliais. 

„Seminarų, paskaitų metu vykusios diskusijos ir kritinio mąstymo ugdymas yra dalykai, kuriuos labai vertinu. Manau, kad žurnalistas turi būti labai universali asmenybė, nes baigęs žurnalistikos studijas gali būti bet kuo – ne tik puikiu žurnalistu, žinoma, bet ir politiku, viešųjų ryšių specialistu, verslininku ar kuo tik nori. Žurnalistika yra labai platus dalykas – čia reikia kritinio mąstymo, kontekstų išmanymo; reikia būti žingeidžiam, daug kuo domėtis, gebėti diskutuoti, išsakyti ir apginti savo nuomonę, ieškoti įvairių temų aspektų. Šie dalykai man buvo labai svarbūs studijų metu“, – pabrėžia Matas.

Kalbėdamas apie studijas, jaunasis žurnalistas išskiria ir gausybę praktinių užsiėmimų, kurių metu pirmakursiai gali įgyti daug žinių, reikalingų žurnalistinės karjeros pradžiai: „Seminaruose mes atlikdavome praktines užduotis, galėjome galvoti savo darbų temas, ieškoti pašnekovų, rašyti straipsnius, imti interviu ar, sakykime, rengti radijo, TV reportažus. Būtent šie praktiniai užsiėmimai buvo be galo naudingi.“ 

Matas tikina, kad studijos buvo ypatingos – įsiminė laisvė diskutuoti ir dalintis įžvalgomis, atviri pokalbiai su dėstytojais ir bendramoksliais. Asmeninio archyvo nuotr.

Kitas, pasak Mato, bene didžiausias, studijų privalumas – praktikos galimybės, kurios jam atvėrė kelią į išsvajotą karjerą: „Gali perskaityti vadovėlį, kaip reikia imti interviu, bet jeigu nedarysi to gyvai, tikriausiai tau išvis nesiseks to padaryti. Jeigu nesidarbuosi žiniasklaidoje ir nejausi pulso, ko nori toji žiniasklaida, kokius pavadinimus žmonės skaito, kokios įžangos patraukia, tai ir nebus to norimo rezultato.   

Manau, kad didžiausias žurnalistikos studijų programos privalumas ir didžiausia dovana jaunam žmogui yra būtent praktiniai elementai ir žinojimas, kad šios studijos tau tikrai atvers vartus į praktiką didžiosiose žiniasklaidos priemonėse. Tada viskas priklausys tik nuo tavęs – ar pasinaudosi šiuo šansu, ar ne. Praktika yra nerealus dalykas, už kurį ir esu dėkingas būtent šioms studijoms. Jeigu nebūčiau įstojęs į Komunikacijos fakultetą, tikriausiai ir tokių praktikų nebūčiau turėjęs.“  

Matas nedvejodamas tvirtina, kad žurnalistikos studijos VU Komunikacijos fakultete jam tapo ta vieta, kurioje jis užaugo. „Atėjau nieko nežinodamas, nedrąsus, kuklus, iš mažo miestelio, bet nuolat augau, tobulėjau, kilau, leidausi; dėl kažko liūdėjau, nerimavau, dėl kažko džiaugiausi. Galiausiai atsidūriau šiame taške – esu čia, kur esu, ir tikrai galiu pasakyti, kad žurnalistikos studijos tapo ta vieta, kurioje aš užaugau“, – pokalbį pabaigia sporto žurnalistas M. Bagamolovas.