• Vilniaus universitetas
  • Apie
  • Privatumo taisyklės
  • Pranešk naujieną

VU naujienos

Iš čia kylama į žvaigždes
Meniu
  • Pradinis
  • Srautas
  • Mokslas
  • Studijos
  • Įvertinimai
  • Komentarai
  • Pokalbiai
  • Laisvalaikis

Pagerbti geriausių disertacijų autoriai

„Universitas Vilnensis“ | 2012-05-07 06:25 | Komentarų: 0
Įvertinimai
  • Iškilmių metu pagerbti į antrą konkurso etapą atrinkti jaunieji mokslų daktarai. Tarp jų ir biochemikas Kirilas Lanevskij (Vilniaus universitetas). Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikia K.Lanevskiui LR Prezidentės ir LJMS diplomą. Džojos Gundos Barysaitės (LR Prezidentūra) nuotr.
  • Iškilminga akimirka po apdovanojimų. Džojos Gundos Barysaitės (LR Prezidentūra) nuotr.

Apdovanojimų už geriausias praeitais metais Lietuvoje apgintas disertacijas teikimas gegužės pradžioje tampa tradicine pavasario švente jauniems šalies mokslininkams. Šiuos apdovanojimus prieš šešerius metus iniciavo ir įsteigė Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS).

Taip pat jau tapo gražia tradicija, kad apdovanojimus laureatams įteikia šalies vadovas. Šiemet LR Prezidentūroje per iškilmingai buvo pagerbti septyni jaunieji šalies mokslo pasaulio atstovai.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pažymėjo, kad teikiamos premijos skatina mokslo jaunimo konsolidaciją. „Mokslui atsidėjęs jaunimas – sparčios mūsų šalies plėtros garantas. Jis užtikrins modernios ateities ekonomikos augimą ir visuomenės brandą. Esame nedidelė šalis, todėl branginkime kiekvieną talentą. Stiprią Lietuvą sukursime tik išsaugodami šalies intelektualines pajėgas“, – sakė D. Grybauskaitė. Prezidentė pabrėžė, kad mokslo idėjas būtina paversti sėkme ir konkrečiu rezultatu. Padaryti tai yra būtent mokslininkų jėgose.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, tardamas sveikinimo žodį, akcentavo, kad susitikimas su naujais laureatais yra puiki galimybė įvertinti, kaip klostosi reikalai šalies mokslo pasaulyje. „Pastarąjį dešimtmetį buvo tapę įprastu dalyku, kad daugelis mūsų gabių jaunų mokslininkų greičiau rasdavo darbą užsienio mokslo centruose, nei Lietuvoje. Protų nutekėjimo problemą globaliame pasaulyje iš tiesų yra sunku suvaldyti. Turbūt būtų pernelyg drąsu teigti, kad radome jos sprendimą, bet pragiedrulių matosi. Gabūs mokslo jaunimo atstovai, bendradarbiaudami su kitų šalių mokslo centrais, nenutraukia ryšių su Lietuvos akademine bendruomene. Paskui, apsigynę užsienyje, jie ieško ir randa įdomų darbą čia, Tėvynėje“, – kalbėjo G. Steponavičius, ragindamas jaunus mokslininkus realizuoti savo talentą ir gebėjimus Lietuvoje.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė dr. Vilma Petrikaitė pažymėjo, kad laureatų darbai buvo atrinkti iš daugiau nei septyniasdešimties įvertinimui pasiūlytų disertacijų. „LJMS siekia, kad Lietuvos mokslininkai taptų pasaulinio lygio mokslo elitu. Geriausių disertacijų konkursas tai tik viena iš šią gražią viziją padedančių įgyvendinti veiklų. Šio konkurso pagrindinis tikslas paskatinti doktorantus ruošti aukšto lygio disertacijas, kurios pelnytų pripažinimą ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje“, – pažymėjo V. Petrikaitė.

Prezidentūroje buvo apdovanoti septyni konkurso finalininkai. Už geriausią disertaciją fizinių, technologijos ir biomedicininos mokslų srityje buvo pagerbtas Vilniaus universiteto atstovas, biochemikas dr. Kiril Lanevskij. Taip pat buvo aukštai įvertinti kitų universitetų jaunųjų mokslininkų darbai. Šios kategorijos laimėtojų tapo dr. Andrius Devižis iš Fizikos instituto. Tarp pretendavusių gauti apdovanojimą už geriausią humanitarinių ir socialinių mokslų srities darbą buvo Vilniaus universiteto atstovė, filologė dr. Eglė Kačkutė ir Klaipėdos universiteto atstovas, istorikas dr. Vasilijus Safronovas, tačiau pagrindinė apdovanojimą šioje kategorijoje gavo Lietuvos literatūros ir tautosakos mokslų instituto darbuotoja, filologė dr. Laura Laurušaitė. Specialų apdovanojimą už geriausią disertaciją aplinkosaugos tematika (apdovanojimas, įsteigė Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė) gavo Aleksandro Stulginskio universiteto atstovas dr.  Žydrūnas Preikša.

Dalinkis:
  • tweet

Naujausi straipsniai

  • Jėzus ant žurnalų viršelių: VU KnF mokslininkių tyrimas paaiškina, kodėl šis simbolis vis dar veikia

    2025-12-26 - Komentarų: 0
  • 5 Kalėdų tradicijos iš klasikinės literatūros: universalūs modeliai, kuriuos perėmė televizija ir reklama

    2025-12-23 - Komentarų: 0
  • Vilniaus universitetas ieško grupių vadovų, norinčių įkurti tyrimų grupes Vilniaus–Utrechto pažangių ligų modeliavimo centre

    2025-12-23 - Komentarų: 0

Komentarų nėra. Būk pirmas!

Komentuoti Atšaukti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas. Užpildykite žvaigždute (*) pažymėtus laukus.


*
*

CAPTCHA
Atkurti vaizdą

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Tinklalaidės

  • Žurnalas Spectrum

    • Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

      Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

    VU ekspertai padeda suprasti

    • Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

      Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

    Knygų lentyna

    • VU GMC mokslininkės dr. M. Tomkuvienės ir mokslo žurnalistės knygoje „Laiko biochemija“ – apie senėjimą be mitų

      VU GMC mokslininkės dr. M. Tomkuvienės ir mokslo žurnalistės knygoje „Laiko biochemija“ – apie senėjimą be mitų

    • Apie
    • Privatumo taisyklės
    Visos teisės saugomos. © 2025 Vilniaus universitetas. Kopijuoti, dauginti bei platinti galima tik gavus sutikimą.
    Tel. (0 5) 268 7098, el. p. naujienos@cr.vu.lt