Birželio 14 d. garsus astrofizikas, Europos Pietų observatorijos (angl. European Southern Observatory, ESO) generalinis direktorius profesorius Xavieras Barconsas lankėsi Molėtų astronomijos observatorijoje. Prieš tai svečias Vilniaus universitete (VU) atidarė parodą ir skaitė viešą paskaitą.
VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto profesorė, Molėtų astronomijos observatorijos vadovė Gražina Tautvaišienė svečiams parengė trumpą pranešimą apie VU astronomų mokslinius pasiekimus naudojantis ESO teleskopais.
„Vykdydami „Gaia-ESO“ programos stebėjimus su 8,2 m ESO teleskopu pirmą kartą nustatėme, kad helio termobranduolinių reakcijų įsižiebimas žvaigždėse pakeičia anglies ir azoto gausų santykį. Taip pat pirmą kartą pateikėme įrodymų, jog kamuolinis žvaigždžių spiečius NGC 1851 yra susidaręs susiliejus dviem spiečiams iš galimai įkritusios nykštukinės galaktikos“, – apie Lietuvos mokslininkų atradimus pranešime pasakojo prof. G. Tautvaišienė.
Mokslininkė pristatė porą ankstesnių darbų, skirtų įkritusiai Šaulio nykštukinei galaktikai ir kaimyninei netaisyklingai galaktikai IC 1613, pasakojo, kokie moksliniai tyrimai vykdomi Molėtų astronomijos observatorijos teleskopais ir prisideda prie antžeminių stebėjimų Europos kosmoso agentūros „Gaia“, „Kepler“ ir PLATO bei NASA TESS kosminėms misijoms, dalinosi patirtimi apie organizuojamas 20 tarptautinių vasaros mokyklų jauniesiems tyrėjams, iš kurių keliose buvo mokoma, kaip naudotis stebėjimų ESO teleskopais archyvais.
Prof. X. Barconsas džiaugėsi, kad Lietuvos astronomai efektyviai panaudoja didžiausią Šiaurės Europoje teleskopą, bendradarbiaudami su pasaulio astronomais naudojasi ESO teleskopais, ugdo jaunąją astronomų kartą bendradarbiavimo dvasia ir turi puikią infrastruktūrą ir atsidavusius mokslininkus iškeltiems tikslams siekti. Tarp tikslų yra ir Lietuvos įsitraukimas į pagrindinę Europos observatoriją ESO, šiuo metu statančią didžiausią pasaulyje (39 m) teleskopą.
Komentarų nėra. Būk pirmas!