GMC. VU nuotr.

Moderniame šiuolaikiniame pasaulyje gyvybės mokslai neabejotinai suteikia daug pamatinių žinių apie gyvąją gamtą, ją sudarančias molekules ir mūsų organizmą. Šioje srityje yra itin svarbi skirtingų sričių sinergija – biologijos, chemijos, fizikos, vis dažniau įtraukiamos ir IT srities žinios, taip sudarant galimybę paaiškinti daugumos reiškinių dėsningumus. Todėl gyvybės mokslai dažnai domina tuos, kuriems aktualūs įvairios mokslo sritys. Kaip jos dera tarpusavyje, pasakoja Vilniaus universiteto (VU) alumnas Tauras Radzevičius ir VU Gyvybės mokslų centro dėstytoja Monika Šimoliūnienė.

Studijos – tvirti pamatai ir kritinio mąstymo lavinimas

„Pasirinkau VU neurobiofiziką, nes buvau godus – norėjau ir fizikos, ir biologijos, ir chemijos, ir neuromokslų. Gavau ir programavimo pagrindus, kas mane labai nustebino. Džiaugiuosi mokslais – jie padėjo pamatus suprasti reiškinius, nesvarbu, kokios jie srities ar atšakos. Metodai, leidžiantys suprasti sistemas ir rasti dėsningumus, yra tokie patys: nesvarbu, ar tie dėsniai paslėpti literatūroje, ląstelėje ar smegenyse. Būtent už šitą suvokimą ir įrankius šiems dėsningumams įrodyti esu dėkingas studijoms VU“, – sako T. Radzevičius, VU GMC neurobiofizikos programos absolventas.

Prie kokybiškų, įdomių ir tarptautiniu lygiu pripažintų studijų prisideda nuolat VU GMC palaikomas bendradarbiavimas su verslo įmonėmis, atliekami aukšto lygio moksliniai tyrimai ir kuriamos inovacijos, pagerinsiančios gyvenimo kokybę. Pridėtinę vertę studentams kuria atviri, motyvuoti dėstytojai, mokslininkai, kurie sukauptas žinias ir praktinę patirtį perduoda studentams. Viena tokių – doktorantė ir dėstytoja M. Šimoliūnienė.

„Pats nuostabiausias dalykas dėstant yra matyti, kad studentas susidomėjo mano dėstoma sritimi, užsikabino ir iš tiesų nori ją pažinti. Kai pajaučiau, kad tikrai turiu sukaupusi daug žinių virusų ir bakterijų tyrimų srityje, labai apsidžiaugiau galimybe pradėti dėstyti ir pasidalinti jomis su studentais. Dėstydama aš stengiuosi suteikti pakankamai teorinių žinių ir konsultacijų, kad jie turėtų bazinį teorinių žinių bagažą ir patys galėtų keliauti toliau – kad turėtų pasitikėjimą savimi savarankiškai atlikti darbus. Manau, tai viena svarbiausių savybių“, – pasakoja M. Šimoliūnienė.

Kalbėdama apie asmenines savybes, dėstytoja priduria, kad, norint dirbti mokslinį darbą, labai svarbus kritinis mąstymas: „Dirbdama su jaunąja karta stengiuosi ugdyti kritinį mąstymą, kad ateityje jie sugebėtų tinkamai atsirinkti šaltinius, juos analizuoti, pasitikėtų savo darbo išvadomis ir būtų mažiau priklausomi nuo kitų žmonių nuomonės.“

Naujausia technika studijose ir aktyvus studentų įsitraukimas – vienodai svarbu

Pasak M. Šimoliūnienės, didelis privalumas yra ir modernios VU GMC laboratorijos, aprūpintos naujausia mokslinių tyrimų įranga, kuriose, dar nė neįpusėjus bakalauro studijoms, studentai gali įgyti praktinių įgūdžių atlikdami eksperimentus ir pristatydami jų rezultatus mokslinėse konferencijose. Vis dėlto, be modernios įrangos, ne mažiau svarbu ir studentų įsitraukimas – dalyvavimas tarptautinėse konferencijose.

„Studentams svarbu kuo anksčiau pradėti dalyvauti konferencijose, išvažiuoti studijų į užsienį pagal tarptautinių mainų programą, kur galėtų susipažinti su kolegomis, plėsti akiratį ir tai jiems atneštų didesnes karjeros perspektyvas ateityje“, – sako M. Šimoliūnienė, skatinanti studentus bendradarbiauti su kurso draugais, dalintis praktinėmis žiniomis ir generuoti naujas idėjas tyrimams, išbandant kitos disciplinos metodus.

„Mokslininko darbas yra labai spalvingas ir įvairiapusis – niekad negali žinoti, ką naujo atrasi ir kada pasirodys tie reikšmingi rezultatai, verti Nobelio premijos. Šiame procese reikia turėti išsikeltus aiškius tikslus ir nuolat ugdyti vidinę motyvaciją – pagirti save už gerai atliktus darbus ir pasidžiaugti jais. Kartais prireikia 20 kartų atlikti tą patį bandymą. Ar tie 19 bandymų yra nesėkmė? Aš taip nemanau, bet kiti galėtų ir pasiduoti. Čia turbūt bene svarbiausias klausimas, į kurį reikia atsakyti renkantis tarp akademijos ir verslo, kaip karjeros kelio“, – teigia tyrėja M. Šimoliūnienė.

VU GMC absolventas T. Radzevičius pritaria: „Jauniems žmonėms, svarstantiems apie karjerą mokslinių tyrimų srityje, reikia eiti mokytis iš aistros. Tebūnie klišė, bet labai taikli.“

Baigus studijas VU GMC, viename moderniausių ir perspektyviausių akademinių centrų Lietuvoje, atsiveria plačios karjeros galimybės tiek mokslo, tiek verslo srityse – absolventai dirba biotechnologijų, farmacijos, medicinos, aplinkosaugos ir kitose aukštųjų technologijų įmonėse, o dalis jų tęsia karjerą mokslo įstaigose.