Tarša įvairiais plastikais – opi šių dienų žmonijos problema, kuri daro įtaką vandenynų ir sausumos ekosistemoms, veikia žmogaus socioekonominę gerovę ir sveikatą. Ieškoti tvarių, aplinkai draugiškų ir kartu efektyvių būdų, kaip degraduoti įvairius plastikus, o jų degradacijos produktus panaudoti pakartotinai ir įkomponuoti į žiedinę ekonomiką – vienas iš mokslininkų iššūkių, kuriuos įveikti siekia ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) jaunieji mokslininkai.
Birželį Vilniuje vyko konferencija „DigiGreen 2024“, skirta tvariems sprendimams ir inovacijoms finansų, aplinkosaugos, biotechnologijų srityse aptarti. Joje dalyvavo ir VU GMC atstovai dokt. Vilius Malūnavičius ir Jokūbas Daunoras (darbo grupės vadovė doc. Renata Gudiukaitė).
V. Malūnavičius ir J. Daunoras diskusijos „The Science for a Cleaner Future: Deploying Engineered Enzymes Against Polyester Pollution“ metu papasakojo, kaip mikroorganizmų natyvius ir / ar baltymų inžinerijos būdu pagerintus ir sukurtus fermentus pritaikyti poliesteriniams plastikams skaidyti.
VU mokslininkų tyrimų objektas – Geobacillus genties bakterijų lipoliziniai fermentai. Tai – termofilinės bakterijos, tad ir jų sintetinami fermentai veikia įvairiame temperatūrų spektre, įskaitant ir aukštas temperatūras. Mokslininkai daug metų vykdo šių fermentų fundamentinius tyrimus, siekdami sužinoti apie juos naujos informacijos ir suprasti, kaip galima juo pakeisti, kad jie geriau vykdytų skaidymo arba esterių sintezės reakcijas. Poliesteriams priklauso labai įvairūs plastikai, turintys esterinį ryšį.
„Nutarėme pasižiūrėti, ar mūsų fermentai gali skaidyti poliesterius, ir buvome maloniai nustebinti – keli baltymų inžinerijos eksperimentų metu patobulinti fermentai gali tai padaryti. Galutinis tikslas yra gauti fermentus, kurie gebėtų skaidyti tokį plastiką kaip polietilenotereftalatas (PET), iš kurio sudaryti plastikiniai buteliukai, pasižymėtų efektyvumu ir kuriuos būtų galima pritaikyti pramoniniu lygiu. Puiku būtų sukurti procesą, kurio metu plastiko degradacijos produktai galėtų būti panaudojami iš naujo aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybai“, – pasakojo V. Malūnavičius ir J. Daunoras.
Mokslininkai bendradarbiauja su atliekų perdirbimo įmonėmis, siekdami sukurti fermentus, gebančius skaidyti įvairius plastikus.
„VU Inovacijų skyriaus komanda susidomėjo mūsų kuriama technologija ir suvedė mus su keletu atliekų perdirbimo įmonių. Kol kas vykdome tyrimus laboratorijoje, bet tikimės, kad vieną dieną jie bus pritaikomi plačiau. Pasirinkome mokslo kelią, nes norime kurti sprendimus, kurie padeda žmonėms ir juos supančiai aplinkai“, – sako mokslininkai.
Visą diskusiją galite pažiūrėti čia.
Komentarų nėra. Būk pirmas!