Balandžio 27 d. Ūkio banko teatro arenoje praūžė garsioji Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) studentų organizuojama roko opera. Šis triukšmingas renginys kasmet vainikuoja matematikų ir informatikų dienas (MIDI).

Šių metų roko operos tematika atskleidė studentų baimes ir nuodėmes – nusirašinėjimą, paskaitų nelankymą, abejingą požiūrį į mokslus – ir lietuviškos švietimo sistemos trūkumus. Operoje buvo pasakojama pirmakursės MIF‘o studentės Dantės istorija. Veikėjos vardas primena garsųjį Dante‘s Alighieri kūrinį „Dieviškoji komedija“, ir visai ne be reikalo – pagrindinė veikėja blaškosi Vilniaus gatvėmis nerami, nusivylusi, po pirmo kolokviumo nori mesti MIF‘ą, tačiau netrukus pasirodo Azaras – pragariškas vedlys, siūlantis Dantei pažinimą ir visus trokštamus atsakymus. Azaro lydima mergina keliauja per pragaro ratus, mato su studijomis susijusias problemas, studentiškas baimes ir nuodėmes, susipažįsta su pragaro valdovu Moriarčiu, kuris jai pasiūlo tobulą universitetą, kuriame nėra nei rotacijų, nei griežtų dėstytojų, nei taisyklių. Šis tobulas universitetas toks geras, kad net netikras, ir Dantė netrukus tai suvokia, taip pat suvokia, kokia jai gyvenime svarbi logika, kad MIF‘e patiriami sunkumai yra įveikiami… Juk suprantate, kad pasakojimas baigiasi laimingai – prašymas mesti universitetą suplėšomas, nes Dantė jau žino – jos vieta tik MIF‘e.

Dar 2011 m. vasarą roko operos vadovė Jelena Prusakova susirinko komandą, kurios didžiąją dalį sudarė MIF‘o studentai, visi į pasaulį žvelgiantys savaip, tačiau susivieniję tam, kad sukurtų kiekvienam artimą roko operą: aranžuotėmis rūpinosi Raimonda Žiūkaitė, už dekoracijas atsakingas buvo Edvinas Drevinskas, vokalistus, šokėjus bei aktorius rengė, jų kostiumus dailino Jūratė Bosevičiūtė, IT srities vadovas buvo Darius Kavaliauskas, įspūdingus šokius kūrė ir šokėjus muštravo choreografas Deividas Anusas, vokalo vadovės buvo Berta Timinskaitė ir Eglė Sabaliauskaitė, ritmo grupę prižiūrėjo Evaldas Bielinis, renginio viešinimui ir viešiesiems ryšiams dėmesį skyrė Arūnė Krivičiūtė, dainų tekstų rašytojų komandą ganė Kristina Vrubliauskaitė ir tik šiemet atsiradusios režisūrinės komandos galva tapo ir scenarijų kurpė Aistė Vilkaitė.

Prie šio projekto prisidėti pareiškė norą apie 200 ne tik MIF‘o studentų. Visos komandos daug dirbo, repetuodavo ne tik darbo dienomis, paprakaituoti tekdavo ir savaitgaliais, ir net naktimis. Bet ir linksmybių darbo metu netrūko. Organizatorių niekas negalėtų apkaltinti neekologiškumu – taupydami išteklius Edvinas (dekoracijų vadovas) ir Jūratė (kostiumų vadovė) pernykštį Tiuringo mašinos kostiumą pavertė šiųmetinės konvejerio prižiūrėtojos Rotacijos drabužiu.

Dar prieš suskambant pirmiesiems roko operos akordams, režisierė A. Vilkaitė patikino, kad žmonės renginiui atidavė viską, kad tiki, jog kiekvienas lipantis ant scenos, kiekvienas stovintis užkulsiuose į roko operą sudėjo visą savo širdį, visas jėgas, visas pačias geriausias mintis. Tenka patikėti – užteko pamatyti jau po renginio dalyvių akyse blizgančias ašaras – ir iš laimės, kad tai, ką daugiau nei penkis mėnesius kūrė, pagaliau buvo parodyta ir pasitikta plojimais, ir iš liūdesio, kad jau viskas – baigta, kad belieka kaupti jėgas kitiems metams! Kiekvienas patars – tik išgirdę, registruokitės į atrankas. Kiekvienas ranką prie širdies pridėjęs pasakys, kad tokie nuostabūs dalykai atsitinka tik kartą gyvenime.

Teko girdėti, kad „Rojus nerastas“ tiesiog keičia likimus – ne vienas ir ne du pasimetę „fuksai“ po renginio tikino, kad scenoje matė savo istoriją ir vis dėlto… vis dėlto MIF‘o nemes.