Ypatingai greitai ir plačiai suklestėjusi internetinė žiniasklaida į interneto erdves sutraukė begales jaunimo ir ne tik. Pasikeitė naujienų pateikimas, auditorija ir žiniasklaidos skaitymo įpročiai. Internetinės žiniasklaidos specialistas, Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto lektorius, technologijų guru vadinamas Džiugas Paršonis teigia, kad naujienų portalų vartotojai skaito daug greičiau, atsainiau ir pirmenybę teikia vaizdui, o ne tekstui.

Naujienų atrankos ir skaitymo principai internete gerokai skiriasi nuo spaudos skaitymo. Pirma, elektroninis formatas neleidžia įvertinti skaitinių apimties ir bendros jų „išvaizdos“ iki skaitymo pradžios taip, kaip leidžia laikraščio ar žurnalo puslapių vartymas prieš pradedant skaityti. Antra, interneto žinių skleidėjai turi daug mažiau tipografinių ir dizaino raiškos priemonių savo arsenale, todėl jiems daug kebliau yra išskirti svarbesnes naujienas. Trečia, reklama ir kita „šalutinė“ informacija interneto leidinyje daug labiau trukdo skaityti (labiausiai dėl savo dinamikos, „mirgėjimo“) nei reklama spaudoje.

Dėl šių priežasčių susiklostė specifinis naujienų skaitymas interneto svetainėse: perskaitoma santykinai nedaug rašinių, dėmesio kiekis kiekvienam jų yra itin mažas (laikas vienam tekstui skaičiuojamas sekundėmis), daugiausiai dėmesio sulaukia iliustracijos arba trumpi videosiužetai su naujienų turiniu. Galima sakyti, kad retas naujienų svetainės lankytojas įveikia „vartymo“ barjerą ir iš tiesų pradeda skaityti taip, kaip buvo pratęs daryti laikydamas rankose spaudos leidinį.

Redakcijos prisitaikė prie tokios elgsenos smarkiai trumpindamos tekstus arba skaidydamos juos į daug puslapių, gausindamos iliustracijų skaičių ir perrašydamos antraštes taip, kad jos viliotų paspausti teksto nuorodą. Prisitaikė ir interneto žiniasklaidos ekonomika: reklama, kuri dažniausiai apmoka turinio paruošimą, atlygina ne už dėmesį straipsnių ar laiką praleistą jį skaitant (taigi ir peržiūrint reklamą), o už „mirgėjimą“ – už tinklalapių peržiūras. Pakito leidinių prioritetai – teksto perskaitymas ir suvokimas užleido vietą prioritetuose maksimaliam antraščių paspaudimo skaičiui.

Skaitytoją imta vilioti „prasta dieta“ – virtualiais „lašiniais ir sirupu“. Mūsų organizmas labiausiai „mėgsta“ riebius ir saldžius produktus, kurių gamtoje nėra daug (tokie jau tie genai). Pramonė užpildė gamtos spragas, todėl dabar turime galimybę nutukti. Panašiai nutiko ir su naujienomis internete. Pirmieji interneto leidinių puslapiai beveik išimtinai susideda tik iš „lašinių“ ir „sirupo“ – dalykų, kurie patrauklūs savo skonio ekstremumais, bet yra labai kenksmingi intelektui ir išprusimui. Taigi svetainių skaitomiausių naujienų „topai“ ir temos juose neturėtų mūsų stebinti, net jei kartais ir šokiruoja.

Žmonės, kurių netenkina tokia informacijos dieta, stengiasi keisti skaitymo įpročius. Galima į adresyną įtraukti nuorodą į konkrečią rubriką („verslas“, „technologijos“) ir keliauti tiesiai ten, apeinant saldėsius pirmajame puslapyje; galima naudoti RSS skaityklę ir atsijoti tas temas, kurios išties yra svarbios. Tačiau taip skaito tik maža dalis.

Pastaruoju metu vis daugiau žmonių tenkinasi naujienomis, kurias sužino perpasakotas draugų socialiniuose tinkluose. Nors draugų naujienų parinkimas yra geresnis nei interneto portalų redaktorių, tačiau jam irgi nesvetimas mėgavimasis pernelyg kaloringais žurnalistikos produktais.

Daliai mūsų norėtųsi, kad naujienų svetainių lankomumas ir skaitomumas priklausytų nuo naujienų aktualumo, patikimumo, išsamumo, diskusinės vertės. Bet kol „atlygis“ mokamas už kitokius dalykus, bulvariškumo nepavyks išvengti.