Tarptautinėje konferencijoje „Aukštojo mokslo ateities scenarijai“ Didžiosios Britanijos Oksfordo universiteto atstovas, politologas dr. Ainius Lašas palietė aukštųjų mokyklų autonomijos klausimą. Jis akcentavo iššūkius, su kuriais autonomijos klausimo kontekste susiduria Lietuvos aukštosios mokyklos, ir su tuo susijusį atsakomybės principą.
A. Lašas pažymėjo, kad verta atkreipti dėmesį į skirtingas aukštųjų mokyklų autonomijas. Europos universitetų asociacija (EUA) išskiria keturias autonomijos rūšis: organizacinę, finansinę, personalo ir akademinę. A. Lašas akcentavo, kad EUA 2011 metų reitinge Lietuva pagal savo aukštųjų mokyklų autonomijos lygį buvo vertinama nevienareikšmiai. Reitingas parodė, kad mūsų šalies aukštosios mokyklos daugiausiai autonomiškos personalo ir organizacinėse srityse. Čia Lietuva užėmė atitinkamai 10 ir 11 vietą iš 28 galimų. Žymiai blogiau yra su finansine autonomija – čia mūsų šalis atsidūrė 19 vietoje. Prasčiausiai Lietuvoje yra išvystyta akademinė autonomija. Čia mes esame prie pat reitingo galo – 26 vietoje. „Matant tai, galima drąsiai teigti, kad Lietuvos universitetai šiandien nedisponuoja pakankama autonomija“, – konstatavo A. Lašas.
Pasak politologo, autonomija vis gi nėra savaiminė vertybė. Ji gali būti panaudojama mokslo kokybės gerinimui arba kokybės gerinimo imitavimui. Pasinaudodamos autonomijos suteiktomis teisėmis, kai kurios aukštosios mokyklos kuria uždarą mokslinę erdvę su sau palankiomis taisyklėmis. „Tokios uždaros sistemos visų pirma siekia apsaugoti jos dalyvius ir užtikrinti jų tariamą sėkmę“, – apgailestavo A. Lašas.
Dažnai autonomijos klausimas yra siejamas su studijų kokybės klausimu. A. Lašas nebūtų linkęs pervertinti šios sąsajos. „Ar gali autonomija garantuoti akademinę kokybę? Mano atsakymas: ne. Be jokių abejonių, ji reikalinga, siekiant gerinti kokybę, bet vien jos tam neužtenka“, – akcentavo politologas. Pasak jo, autonomija yra tiesiogiai susijusi su atsakomybe visuomenei, kurios esmėje glūdi kokybiško mokslo bei išsilavinimo užtikrinimas tarptautiniu mastu.
A. Lašas pabrėžė, kad reali autonomija sudaro universitetams ir kolegijoms galimybę reaguoti į valstybės ir visuomenės lūkesčius, susijusius su aukštojo mokslo kokybe. Būtent taip, politologo manymu, galima būtų apibūdinti aukštųjų mokyklų autonomijos esmę.
Komentarų: 1
2012-05-22 16:27
GintarasNezinau kokiais kriterijais vadovavosi EUA, taciau už akademine autonomija , mano galva, yra geriausioje padėtyje nusileidzianti nebent administracinei-organizavo autonomijai . Tiesa, Liberalai bandė organizacine sumažinti, skirdami ministro rankelemis Tarybos narius, bet čia universitetai atsilaikė, keista kad mes čia ne pirmoje vietoje ES, nes realiai išorė arba valdžia visiškai nesikiša į musu personalo politika, gal MSI šiek tiek atestacijos reikalus žiuri.
O va akademineje kad esame priespaskutineje vietoje keista, arba P. Lašas netiksliai perteike arba EUA kažką pripainiojo. Pas mus universitetas ir mosklininkas gali rinktis ką dėstyti, gali rinktis kokius tyrimus atlikti- kas čia reguliuoja? SKVC patvirtins bet kokia programa, užtenka tik personalo kvalifikuoto tureti ir mokėti gražiai rašyti :-)
O mokslinius tyrimus vykdyti – kur čia koks autonomijos varzymas? Taigi, idomus tyrimai, bet ar realus?