Birželio 8 d. Vilniaus universiteto Botanikos sode atidarytas žymių architektų Hajime Watanabe bei Hiroshi Tsunoda suprojektuotas ir net 9 metus kurtas tradicinis Chisen-Kaiyu-skiki japoniškas sodas. Upelio čiurlenimas, augalai iš Rytų ir Lietuvoje auginami rododendrai. Visa tai lankytojams atvira, kaip direktorius dr. Audrius Skridaila sako, dabar ir bus atvira dar šimtą metų.

Sodas „iš gamtos“

Prieš 10 metų kilusi idėja įkurti japonišką sodą buvo graži, tačiau iš pradžių plėtojosi sunkiai. Pasak Botanikos sodo direktoriaus A. Skridailos, 2003 m. Japonijos ambasada pakvietė Hajime Watanabe į Lietuvą ir šis su kolega Hiroshi Tsunoda pateikė projektą, kurio rezultatu dabar galima pasigėrėti.

Japoniškame sode apstu susižavėjimą keliančių akmens luitų, teka muziką sodui kuriantis upeliukas, kriokliu įgarmantis į vandens telkinį. Pasak A. Skridailos, būtent dėl tokios patogios geografinės padėties, kai galima išgauti vandens tėkmę, buvo pasirinktas šis nedidelis 0,5 ha plotas.

Vyresniosios botaninių kolekcijų kuratorės Vitalijos Pribušauskaitės teigimu, ramybe atsiduodančiame sode gausu augalų iš Rytų Timoro ir Pietų Primorės, kurie puikiai žiemoja Lietuvoje. „Iš Tolimųjų Rytų parsivežėme tuos augalus, kurie lengvai ir be jokio vargo adaptavosi prie Lietuvos klimato, tad mūsų šaltos žiemos jų nebaugina“, – pasakojo V. Pribušauskaitė, rodydama į atvežtą ožekšnio atitikmenį.

Japonišką kultūrą reprezentuojantis sodas buvo kuriamas suteikiant jam kuo daugiau organiškumo. Kaip teigia gydytojas, japoniškų sodų mėgėjas Šarūnas Kasmauskas, bendravęs su architektu H. Watanabe, jo siekis buvo sodą sukurti kaip įmanoma natūralesnį, nes jo mokykla pagrįsta natūralumu, tuo, kas vyksta gamtoje. „Vieną kartą mes netgi jo klausėme: o kas yra tavo Dievas? Jis atsakė: viskas, ir šie medžiai, ir šis vanduo, ir skruzdelytė, ir lapai“, – apie H. Watanabe filosofiją kalbėjo Š. Kasmauskas.

Sodo atidarymas dar nereiškia, kad sodas išbaigtas galutinai. VU Botanikos sodo direktorius pažymėjo, kad iki to – dar visas amžius. „Mes dar tikrai negalime sakyti, kad sodo formavimas baigtas. Apskritai geram sodui sukurti reikia bent 100 metų, tad visa tai, ką matome, tik gera pradžia“, – teigė A. Skridaila.

Puikūs dviejų šalių santykiai

Direktorius sakėsi nežinąs nė vienos ambasados Lietuvoje, kuri taip rūpintųsi savo kultūros plėtojimu Lietuvoje, kaip tai daro Japonija. „Dar nuo tada, kai Lietuvoje nebuvo įsteigtos ambasados, mes sklandžiai bendravome ir puikiai sutardavome su visais Japonijos diplomatais, tad nenuostabu, kad ir šis japoniškas sodas buvo nuolat globojamas partnerių iš Rytų“, – pasakojo direktorius ir priminė, kad ir architektai, ir specialiai į atidarymą iš Japonijos atvykusi ir jame koncertavusi koto muzikos atlikėja Naoko Kikuchi buvo pakviesta ambasadorės Lietuvoje J. E. Kazuko Shiraishi.

Pačios ambasadorės teigimu, Lietuvoje jai labai patinka. „Žmonės čia labai mieli ir draugiški. Aš labai vertinu tai, kad žmonės čia jaučia didelę simpatiją Japonijai, – kalbėjo vasaro mėnesį į Lietuvą atvykusi K. Shiraishi. – Šiandien pirmą kartą pamačiau šį japonišką sodą ir buvau labai maloniai nustebinta – Vilniaus universitetas padarė didelį darbą ir sukūrė nuostabų japonišką sodą iš H. Watanabe brėžinio.“

Birželio 9 d. japoniškas sodas buvo pristatytas visuomenei: iš ryto su jame skambančia tradicine koto muzika, vėliau – arbatos gėrimo ceremonija, paskaita apie japoniškų sodų raidą, vakarop –ikebanos demonstravimu ir pratybomis.