Jauna auditorija nori būti girdima. VU nuotr.

„Jaunimas sudaro ne pačią didžiausią, bet reikšmingą visuomenės dalį. Tačiau politikai mažai domisi jaunais žmonėmis, paprastai jie nėra laikomi potencialia rinkėjų grupe, į kurią taikosi jų strateginė komunikacija. Todėl gana dažnai jaunų žmonių interesai valstybėje lieka neatstovaujami“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologė dr. Ieva Petronytė-Urbonavičienė.

Mokslininkė pabrėžia, kad tai gali virsti ilgalaike problema, kai ne tik šiandienos, bet ir vėlesnių kartų jaunimo interesai politinių partijų dienotvarkėse atsidurs pavėluotai.

Galimas net tam tikras atsilikimas politikoje, kai besikeičiantis požiūris, atliepiantis naujo pasaulio aktualijas, lieka neatstovaujamas.

Todėl, politologės teigimu, jaunimo įsitraukimas į rinkimus, politinius klausimus tampa svarbia esamo ir būsimo jaunimo interesų atliepimo tema.

Jaunų žmonių interesai beveik neatstovaujami

Dažnai abejojama, kad jaunimas yra ta rinkėjų grupė, dėl kurios reikėtų labiau pasistengti, bet, VU TSPMI doktorantės ir jaunimo politikos stebėsenos tinklo „Žinau, ką renku“ koordinatorės Aušrinės Diržinskaitės-Kazlauskienės teigimu, politikams neatsižvelgti į jaunimo problemas yra tas pats, kaip nematyti klimato kaitos ir jos padarinių ateityje.

„Vienas klausimas yra jaunų žmonių atstovavimo kokybė, kaip jie jaučiasi gerai atstovaujami, o kitas – politikos turinys. Kiek jis atliepia jaunų žmonių aktualijas, ar politiniai sprendimai priimami bent įsivaizduojant, ko nori jauni žmonės, kas jiems svarbu“, – sako A. Diržinskaitė-Kazlauskienė.

Dr. Ieva Petronytė-Urbonavičienė pabrėžia, kad jauniems žmonėms yra labai svarbu būti girdimiems.

„Kai jų interesų nėra politikų dienotvarkėse, jaunai auditorijai susidaro įspūdis, kad politikai jų negirdi. Taip didėja atotrūkis tarp jaunų žmonių ir politikos atstovų, kuris gali transformuotis į atotrūkį tarp jaunų žmonių ir valstybės, kas yra jau daug didesnė problema. Nes vyriausioms kartoms santykis su valstybe, patriotizmas, pilietiškumas atrodo savaime suprantamas dalykas, bet jauni žmonės linkę tai kvestionuoti“, – tikina dr. I. Petronytė-Urbonavičienė.

Dr. I. Petronytės-Urbonavičienės teigimu, kai janumo interesų nėra politikų dienotvarkėse, jiems susidaro įspūdis, kad politikai jų negirdi. Haroldo Žalūdos nuotr.

Pašnekovės pabrėžia, kad tolygaus visų visuomenės grupių atstovavimo reikia tam, kad žmonės nesijaustų nusivylę, kad pasitikėtų demokratija, politine sistema, kurioje gyvena, ir kad ta sistema atlieptų visų žmonių poreikius.

Jaunimo balsavimo rekordas – šių metų Prezidento rinkimai

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys rodo, kad visuose rinkimuose be išimties pasyviausi yra jauniausi žmonės, aktyvesni yra vidutinio amžiaus žmonės, o patys aktyviausi yra vyresnio amžiaus (65–75 metų) asmenys. „Aktyviau balsuoja aukštesnio išsilavinimo, vyresni ir vyriausi Lietuvos gyventojai, kurie turi domėjimosi politika įdirbį. Todėl natūralu, kad į šias rinkėjų grupes dažniausiai ir taikosi politinės partijos. Dešimtmečiais politikų programose dominuoja socialinės, sveikatos apsaugos temos, pensijų klausimai, o jaunų žmonių problemos dažnai būna pamirštamos arba neprioritetizuojamos“, – sako dr. I. Petronytė-Urbonavičienė.

Anot jos, Lietuvoje atotrūkis tarp vyriausių ir jauniausių balsuojančių žmonių yra apie 20–30 proc. Lyginant su kitomis pasaulio šalimis, šis skirtumas panašus į, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės. Tačiau yra šalių, kuriose jauniausi ir vyriausi žmonės savo dalyvavimo rinkimuose aktyvumu labai nesiskiria, pvz., Australijoje ar Islandijoje.

Kita vertus, A. Diržinskaitė-Kazlauskienė sakosi pastebinti, kad vyksta pozityvūs poslinkiai ir Lietuvoje jaunimo balsavimo aktyvumas po truputį auga, o atotrūkis tarp jauniausių ir vyriausių rinkėjų mažėja. „Palyginus Prezidento rinkimus 2014 m., 2019 m. ir 2024 m., matomas ryškus skirtumas: 2014 m. jaunimo aktyvumas siekė vos 26 proc., 2019 m. – 46 proc., o šių metų Prezidento rinkimuose jau buvo pasiektas jaunimo aktyvumo rekordas – juose balsavo 49,05 proc. 18–29 metų žmonių. Visų tipų rinkimuose galima matyti, kad jaunimas aktyvėja“ (1 pav.).

1 pav. Portalo www.zinaukarenku.lt informacija

TSPMI doktorantė tikisi, kad ir šie Seimo rinkimai sulauks šiek tiek daugiau jaunimo dėmesio nei ankstesni. Ji prognozuoja, kad jaunimo aktyvumas spalio mėnesį vyksiančiuose rinkimuose sieks 39 proc.

Už ką balsuoja jaunimas?

Paklausta, kas minėtais metais galėjo nulemti aktyvesnį jaunų rinkėjų dalyvavimą, politologė dr. I. Petronytė-Urbonavičienė sako, kad 2019 m. Prezidento ir ypač 2020 m. Seimo rinkimų kampanijos ryškiai išsiskyrė iš ankstesnių. Jose atsirado politikų, partijų, kurios orientavosi į jaunus žmones kaip į pagrindinę savo rinkėjų grupę, ir tai buvo bene pirmi tokie kartai Lietuvos istorijoje.

Dažnai kyla klausimas, kas turi įvykti pirmiau: ar jauni žmonės pirma turi pradėti aktyviau balsuoti, o tada jau politikai labiau atkreips į juos dėmesį, ar politikai turi pirmi žengti žingsnį link jaunų žmonių ir tada jau jie ateis balsuoti.

Keli pavyzdžiai parodė, kad kai yra pasiūla tarp partijų, tada atsiranda ir didesnė paklausa tarp jaunų rinkėjų.

„Iš ankstesnių rinkimų matome, kad, pavyzdžiui, Tautos prisikėlimo partija buvo patraukli jaunimui, tačiau ji vis dėlto nebuvo taip nuosekliai ir išbaigtai fokusuota į šią amžiaus grupę. Tuo tarpu 2020 m. Seimo rinkimuose į jaunus žmones buvo nukreiptos ne tik programinės naujai įsikūrusios Laisvės partijos nuostatos, keliami drąsūs, jaunai auditorijai aktualūs klausimai, kurie, beje, suerzino didelę visuomenės dalį ir sukėlė jos nepasitenkinimą. Taip pat buvo, nors ir kontraversiška, bet komunikaciškai aiškiai į jaunimą nukreipta žaisminga kampanija – taigi tiek komunikacijos turinys, tiek forma atitiko jaunimo tikslinę grupę ir patraukė jos dėmesį“, – primena dr. I. Petronytė-Urbonavičienė.

Paskutiniuose Seimo rinkimuose už Laisvės partiją jauni žmonės balsavo aktyviau, bet politologė pabrėžia, kad ne tik ir ne tiek amžius savaime yra pasirinkimą rinkimuose lemiantis veiksnys. „Labai svarbu ir jaunimo mąstysena, vertybės.

Pavyzdžiui, rinkėjų amžius gali lemti didesnį palankumą tam tikroms – šiuo atveju liberalioms – ideologinėms nuostatoms, kurioms atstovaujančios partijos geriau atliepia didesnės dalies jaunimo prioritetus ir patraukia į savo pusę.

Žinoma, tinkamai, patraukliai jaunų žmonių auditorijai progresyvias savo nuostatas iškomunikuoti taip pat pasiseka toli gražu ne visoms politinėms jėgoms. Be to, reiktų prisiminti, kad nors vyraujančias ideologines nuostatas ir galime išskirti, jaunimas nėra vienalytis.“

A. Diržinskaitė-Kazlauskienė pasakoja, kad šiais metais Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos pirmą kartą mokyklose organizuota Prezidento rinkimų simuliacija, pavadinta „MokRinkimai“, parodė, jog jauni žmonės yra labai įvairūs ir renkasi labai skirtingai, kaip ir kitų amžiaus grupių rinkėjai.

A. Diržinskaitė-Kazlauskienė. VU TSPMI nuotr.

„Simuliacinių rinkimų, kuriuose dalyvavo ir jaunesni nei 18 metų moksleiviai, rezultatai pasiskirstė įvairiai. Moksleiviai taip pat būtų Prezidentu išrinkę Gitaną Nausėdą, bet tarp kitų kandidatų (Ingridos Šimonytės, Igno Vėgėlės, Eduardo Vaitkaus, Dainiaus Žalimo ir Remigijaus Žemaitaičio) buvo tik vieno ar kelių procentinių punktų skirtumas.“

Jaunimas vienu metu ir aktyviausias, ir pasyviausias

Kaip pastebi politologės, jauni asmenys save pilietinėje veikloje dažniau išreiškia kitais būdais nei balsuodami.

Jauni žmonės kitose pilietinėse veiklose dalyvauja labai panašiai kaip ir visa visuomenė – dažniausiai aukoja labdarai, dalyvauja aplinkos tvarkymo talkose, diskutuoja su draugais politiniais klausimais, panašiai įsitraukia į socialines veiklas ir t. t.

„Bet Lietuvos jaunimas kai kuriose veiklose iš tiesų dalyvauja net aktyviau negu visa likusi visuomenė.

Kaip rodo 2023 m. Pilietinės galios indekso duomenys, 25–29 metų jaunimas daug labiau nei visa visuomenė yra linkęs į politinį vartojimą, t. y. pirkti arba boikotuoti kokios nors firmos ar šalies prekes dėl politinių arba moralinių motyvų.

Šio amžiaus jaunimui tai yra viena pagrindinių pilietinio dalyvavimo formų. Kitas aspektas, kuriuo jaunimas išsiskiria iš kitų amžiaus grupių, yra aktyvesnė politinė raiška internete – peticijų pasirašymas, nuomonių reiškimas ir politiniai komentarai interneto erdvėje“, – komentuoja dr. I. Petronytė-Urbonavičienė.

Tačiau paradoksalu tai, kad jaunimas vienu metu ir aktyviausiai, ir pasyviausiai dalyvauja pilietinėse veiklose – jaunimas nuo 18 iki 24 metų amžiaus pilietinėse veiklose yra pasyviausia grupė, palyginti su visa visuomene, o jaunimas nuo 25 iki 29 metų yra pati aktyviausia grupė. Ir tai gali būti logiškai paaiškinama. Kai jaunam žmogui yra 18–21 metai, jis ką tik baigė mokyklą, laikė egzaminus, pradėjo studijuoti, tai jo dėmesio centre rečiau bus valstybės reikalų sprendimas. Visai kiti interesai jau yra žmogaus, baigusio universitetą, įsitinklinusio bendruomenėje, todėl ir veiklų, į kurias jie įsitraukia, pobūdis keičiasi.

Kaip jaunimą sudominti politika?

2014 m. Lietuvoje vos vienas iš dešimties jaunuolių domėjosi politika. 2020 m. jau trys iš dešimties jaunosios auditorijos atstovų nurodė, kad domisi politika. Jaunimo politikos stebėsenos tinklo koordinatorė A. Diržinskaitė-Kazlauskienė išskiria kelis svarbiausius veiksnius, kurie galėtų paskatinti daugiau jaunų žmonių domėtis politika ir aktyviau įsitraukti į politinį dalyvavimą.

„Tyrimai rodo, kad kuo daugiau žmogus mokosi, kuo daugiau mokslo pakopų baigia, tuo labiau tikėtina, kad politikos temos jį domins labiau. Kitas svarbus dalykas, kuris skatina politinį aktyvumą – diskusijos apie politiką artimoje aplinkoje. Ir čia, manau, mes Lietuvoje turime problemą, kurią gerai iliustruoja posakis apie lietuvius – kad yra dvi temos, kuriomis mes negalime diskutuoti, viena jų – politika. Ir trečias svarbus dalykas – kiek žmonės seka žinias, politikos naujienas.“

Ji siūlo Lietuvoje rimčiau pagalvoti apie balsavimo amžiaus ankstinimą ir pateikia škotų pavyzdį. „Škotai balsavimą nuo 16 metų jau yra įsivedę nuo 2014 m. ir yra pasidarę tyrimų, kurie parodė, kad tie žmonės, kurie tuomet balsavo būdami 16 metų, ir toliau balsavo aktyviau negu tuo laiku buvusios vyresnės grupės. Tada lieka tik klausimas, ko mes norime: ar aktyvesnių, ar labiau išsilavinusių, ar daugiau rinkėjų“, – retoriškai klausia „Žinau, ką renku“ atstovė.