Istorinėje Prezidentūroje Kaune liepos 4 dieną atidaryta paroda „Valstybės moterys: artimui ir Tėvynei“ skirta petys petin su vyrais 1918-1940 metais dirbusių, bet vėliau beveik ištrintų iš istorijos vadovėlių Lietuvos moterų atminimui. Parodą organizavo Istorinė LR prezidentūra ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejus. Projekto partneriai: LR Seimo kanceliarija, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Kauno apskrities archyvas, Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas. Paroda siekiama apžvelgti moterų veiklą Lietuvos viešojoje sferoje Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu ir tinkamai įvertinti jų indėlį į modernios valstybės kūrimo procesą. Pristatomas ryškiausių asmenybių – Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Felicijos Bortkevičienės, Sofijos Čiurlionienės, Magdalenos Galdikienės, Liudos Purėnienės, Vincentos Lozoraitienės, Sofijos Smetonienės, Onos Mašiotienės, Emilijos Pūtvienės ir kitų – indėlis vienijant moteris bendram darbui šalies ir piliečių labui.

Ekspozicijoje siekiama atskleisti įvairiapusį moterų veiklos paveikslą: moteris – aktyvi ir jautri pilietė, patriotė, kultūros puoselėtoja, kūrėja, namų židinio sergėtoja. Pirmoje salėje lankytojai susipažindinami su Lietuvos moterų emancipacijos istorija, moterų dalyvavimu svarbiausiuose šalies politiniuose bei kultūriniuose įvykiuose, įvairių draugijų veikla, išsilavinimo siekiu bei karjeros galimybėmis, moters vaidmeniu šeimoje, jos buitimi. Antroji salė skirta moterų laisvalaikiui ir neformaliam bendravimui. Interjero detalės ir baldai atkuria ano meto moters salono – viešiausios privačios namų erdvės vietos atmosferą. Saloną puošia menininkių – tapytojos Marcelės Katiliūtės, dailininkės ir fotomenininkės Domicelės Tarabildienės portretai, fotografijos darbai, eksponuojami įžymių moterų asmeniniai daiktai, papuošalai, kosmetikos priemonės, dovanos.

Parodą atidarė jos globėja LR Seimo Pirmininkė Irena Degutienė ir parodos mecenatė, Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė. Atidaryme dalyvavo plačiai žinomos savo veikla moterys iš kultūros, meno, švietimo, socialinės veiklos, verslo, politikos sferų. Pranešimą apie moterų veiklą Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu skaitė Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto profesorė dr. Virginija Jurėnienė, monografijos „Lietuvių moterų judėjimas XIX amžiaus pabaigoje, XX amžiaus pirmoje pusėje“ ir daugybės mokslinių publikacijų šia tema autorė.

Savo pranešime „XX-XXI a. pr. Lietuvos visuomenė – lyčių lygybės ir lygių galimybių visuomenė” VU KHF Filosofijos ir kultūros studijų katedros profesorė dr. Virginija Jurėnienė teigė, jog XX a. antroje pusėje moterų judėjimas esmingai pakeitė šiuolaikinę visuomenę, priversdamas įstatymais naikinti lyčių nelygybę, moterų diskriminaciją, skatindamas kokybiškai naujai spręsti politines, ekonomines, socialines, kultūrines problemas, vystant pilietinių organizacijų ir vyriausybių bendradarbiavimą ir įgyvendinant lyčių lygybės politiką, grindžiamą pamatinėmis JTO konvencijos „Visų diskriminacijos formų prieš moterį panaikinimo“ nuostatomis.

Pasak mokslininkės, vienas didžiausių XIX a. pab. bei XX a. visuomenės laimėjimų yra tai, kad moteris iš šeimos išėjo į visuomenę. Moteris išsivadavo iš „silpnosios ir antrosios“ lyties statuso arba nepasitikėjimo savimi sindromo. Moterų judėjimo bei moterų solidarumo dėka jos tapo vyriškosios lyties konkurentėmis visose visuomenės gyvenimo srityse. Profesorė V. Jurėnienė įsitikinusi, kad visuomeniniai moterų judėjimai, feminizmo teorijų atsiradimas, moterų ir vyrų lygybės bei lygių galimybių įstatymų priėmimas, vaiko teisių apsaugos įstatymas, vyrų judėjimų bei maskulinistinių teorijų formavimasis, lytinių mažumų asociacijų veikla keičia pažangos link XXI a. demokratėjančios visuomenės paveikslą. Pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms, žmogaus pasirinkimo teisei, lyčių lygybė, socialinių grupių įvairovė ir lygybė tampa trečiojo tūkstantmečio siekiniu ir realybe, kurioje svarbiausiu kriterijumi turi išlikti esminė vertybė – žmogus su savo prigimtinėmis teisėmis ir laisvėmis.