Koncertų ciklas „Muzikos valanda Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje“ vargonų ir vokalinės muzikos mylėtojus kviečia į koncertą, skirtą karalienės Bonos Sforcos, italų kultūros skleidėjos Lietuvoje, garbei. Jis vyks šį šeštadienį, liepos 21 d., 18 val. VU Šv. Jonų bažnyčioje. Koncerte dalyvaus Julija Karaliūnaitė (sopranas) ir Gianluigi Spaziani (vargonai, Italija).

Koncerto programoje skambės Andreas Kneller (1649-1724), Johann Sebastian Bach (1685-1750), Georg Böhm (1661-1733), George Frideric Handel (1685 – 1759), Giulio Caccini (1551-1618), Peter Philips (1560-1628), Giovanni Gabrieli (1544-1612), Cesar Franck (1822-1890), Heinrich Scheidemann (ca. 1595-1663), Anthoni van Noordt (1619-1675), Gaetano Valerj (1760-1822) ir Antonio Vivaldi (1678-1741) kūriniai.

Karalienė Bona Sforca (Bona Sforza d’Aragona) (1494 m. vasario 2 d. Vidževanas, Italija – 1557 m. lapkričio 19 d. Baris, Italija) – Lenkijos karalienė ir Didžioji Lietuvos kunigaikštienė (nuo 1518 m.). Žygimanto Senojo žmona, Žygimanto Augusto motina. Karalienė Bona kilusi iš galingos italų hercogų Sforcų giminės. Karalienė Bona Sforca – viena žymiausių ir aktyviausių Lenkijos ir Lietuvos DK valdovių.

Ji suvaidino reikšmingą vaidmenį XVI a. pr. valstybių politiniame, ūkiniame ir kultūriniame gyvenime. Tai buvo pirmiausia talentinga politikė, suvokusi dinastijos interesus ir bandžiusi juos realizuoti. Dėl valdovei netradicinės didelės įtakos politikoje amžininkų buvo labai nemėgstama. Su karalienės Bonos vardu siejamos atskiros kultūrinės iniciatyvos. Pavyzdžiui, ji fundavo Vytauto antkapį Vilniaus katedroje.

Pagal karalienės nurodymus Vilniuje rekonstruoti Žemutinės pilies rūmai, atstatyti valdovų rūmai Gardine, kur pastatyta bažnyčia. Iš Italijos vežti paveikslai, kolekcionuotos brangenybės, antikvariniai daiktai (vazos), gobelenai, remti literatai. Karalienė buvo Renesanso kultūros globėja, ji taip pat laikoma šiuolaikinės Lenkijos ir Lietuvos virtuvės motina, iš Italijos į Lenkiją ir Lietuvą atvežusia pomidorus, bulves ir agurkus (pagal Lietuvos istorijos instituto medžiagą).

Gianluigi Spaziani gimė Italijoje, savo šalyje įgijo fortepijono ir vargonų diplomą, taip pat vargonininko-solisto diplomą Olandijoje, grodamas per savo baigiamąjį egzaminą žymiaisiais istoriniais Muellerio vargonais St. Bavo bažnyčioje Haarleme. Jo koncertinė karjera prasidėjo prieš 20 metų. Gianluigi yra kviečiamas skaityti paskaitas apie vargonų istoriją, jis aktyviai groja įvairiuose ansambliuose, taip pat groja dar niekur nepublikuotą barokinę italų muziką.

Julija Karaliūnaitė baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (2012 m.) dainavimo mokydamasi pas operos primadoną prof. Ireną Milkevičiūtę. Ji yra kelių respublikinių konkursų laureatė, dalyvavo Auksinio balso konkurse Triumfo Arka (2010 m.).

Bilietai parduodami prieš koncertą renginio vietoje. Bilieto kaina – 15 Lt; moksleiviams, studentams, neįgaliesiems ir senjorams su pažymėjimais – 10 Lt.