Ar kada pagalvojote, kad socialiniuose tinkluose matoma informacija gali būti kruopščiai suplanuota manipuliacija? Mūsų kasdienybė vis labiau priklauso nuo socialinių medijų, tačiau ar esame išmokę atskirti melagingą informaciją nuo tiesos? Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) mokslininkai iškelia rimtą problemą – žmonės dar neturi „imuniteto“ propagandai, ypač kai ši sklinda per socialinius tinklus.

Politinės kampanijos, pandemijos metu plintančios sąmokslo teorijos, trečiųjų šalių inspiruotos pastangos skaldyti ir silpninti, t. y. poliarizuoti ir radikalizuoti, visuomenę, korporacijų įvaizdžio formavimas – visa tai pavyzdžiai, kaip manipuliacijos veikia mus.

Mokslininkai prisideda prie kovos su propaganda ir dezinformacija

VU MIF Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto (DMSTI) mokslininkai vykdo ATSPARA projektą „Propagandos ir dezinformacijos tyrimai: automatinis atpažinimas mašininio mokymo metodais, poveikis ir visuomenės atsparumas“.

„Propaganda gali būti klastinga – ji ne visada meluoja, tačiau naudojasi emocinėmis manipuliacijomis ir atrenka faktus, kurie stiprina tam tikrus naratyvus. Dezinformacija dažnai formuoja informacinius burbulus, kuriuose žmonės gauna tik jiems patinkančią informaciją, ignoruodami kitus faktus“, – teigia projekto vykdytoja dr. Gražina Korvel.

VU MIF DMSTI mokslininkų teigimu, socialiniai tinklai tapo viena pagrindinių platformų, kurioje plinta klaidinanti informacija. Įvairios interesų grupės siekia formuoti viešąją nuomonę pasinaudodamos dezinformacijos kampanijomis rinkimų, pandemijų ar kitų politinių procesų metu. Norint atsilaikyti prieš šią grėsmę, būtina ugdyti visuomenės informacinį raštingumą ir stiprinti atsparumą dezinformacijai.

Šiuolaikinės socialinės medijos leidžia greitai platinti propagandą ir dezinformaciją, tačiau visuomenė dar nesuformavo įgūdžių atpažinti, filtruoti ir blokuoti tokią informaciją. Ši problema neapsiriboja tik informaciniu karu; ji yra universalaus pobūdžio, nes įvairios suinteresuotos grupės veikia per masinio informavimo priemones, dažnai ignoruodamos visuomenės gerovę ir psichikos sveikatą.

Realūs pavyzdžiai ir jų pasekmės

Problemos universalumą galima iliustruoti keliais pavyzdžiais. Visiems jau žinomi pavyzdžiai yra JAV ir Europos šalių rinkimų ir politinių kampanijų manipuliacijos, kai socialinės medijos, kurioms įtaką darė trečiosios šalys, tapo svarbiu įrankiu formuojant viešąją nuomonę rinkimų metu“, – pasakoja projekto ATSPARA vadovas prof. Darius Plikynas. Politinės partijos ir kandidatai taip pat naudoja tikslinę agitaciją ir propagandines technikas socialinėse medijose, siekdami įtikinti konkrečias rinkėjų grupes nerealiais pažadais ar lūkesčiais.

Kitas projekto vadovo pateiktas pavyzdys – COVID-19 pandemijos metu socialinės medijos tapo dezinformacijos apie virusą ir vakcinas platinimo kanalu. Socialiniuose tinkluose plito įvairios sąmokslo teorijos apie viruso kilmę ir vakcinų saugumą. „Melaginga informacija apie tariamus gydymo būdus ir prevencijos priemones kėlė pavojų visuomenės sveikatai“, – tvirtina dr. G. Korvel.

Pasak mokslininkės, dar vienas puikiai situaciją atskleidžiantis pavyzdys – stambios korporacijos ir prekių ženklai aktyviai naudoja socialinius tinklus savo įvaizdžiui formuoti ir vartotojų nuomonėms paveikti. Įmonės pasitelkia nuomonės formuotojus ir tikslinę reklamą socialinėse medijose, siekdamos kurti teigiamą įvaizdį ir paveikti vartotojų elgesį, skatindamos vartotojiškumą. Pasak mokslininkės, besaikis socialinių medijų naudojimas, kaip rodo Pasaulinės sveikatos organizacijos tyrimai, gali turėti neigiamą poveikį psichikos sveikatai. Tai gali sukelti nerimą, depresiją ir savivertės problemas, ypač tarp jaunų žmonių. Socialinės medijos skatina priklausomybę nuo nuolatinio informacijos srauto ir patvirtinimo iš kitų.

Mokslininkų pateikti pavyzdžiai iliustruoja, kaip įvairios suinteresuotos grupės naudoja socialines medijas savo tikslams pasiekti, dažnai neatsižvelgdamos į visuomenės gerovę. Visuomenei trūksta įgūdžių ir „natūralaus imuniteto“ atpažinti šias manipuliacijas ir joms atsispirti, o tai kelia rimtų iššūkių demokratijai, psichikos sveikatai ir bendrai visuomenės gerovei.

Kovos su socialinių medijų manipuliacijomis priemonės

Anot vykdomo projekto vadovo prof. D. Plikyno, norint padėti visuomenei atpažinti socialinių medijų manipuliacijas ir joms atsispirti, galima taikyti kelias priemones. Medijų raštingumo ugdymas, ypač Skandinavijos šalių mokyklose, yra svarbus būdas stiprinti atsparumą dezinformacijai, lavinant kritinį mąstymą ir gebėjimą atpažinti nepatikimus šaltinius.

„Turime išmokti atpažinti emociškai manipuliatyvų turinį ir nepasiduoti impulsyviam norui dalintis nepatikrinta informacija. Taip pat svarbu naudotis faktų tikrinimo įrankiais ir išsiugdyti skaitmeninės higienos įpročius“, – teigia projekto vadovas prof. D. Plikynas.

Valstybės ir institucijos gali prisidėti įtraukdamos medijų raštingumo ugdymą į mokyklas, remdamos nepriklausomą žurnalistiką ir skatindamos socialinių medijų platformas prisiimti atsakomybę už dezinformaciją. Šios priemonės padės visuomenei tapti atsparesnei manipuliacijoms, tačiau tai yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis nuolatinio tiek individų, tiek institucijų dėmesio.

Hibridinių neuroninių tinklų taikymas kovai su dezinformacija

Hibridinių neuroninių tinklų mokymas apima įvairius metodus, tokius kaip natūralios kalbos apdorojimas, kompiuterinė lingvistika ir sentimentų analizė. Šie metodai leidžia sistemoms geriau suprasti pranešimų turinį ir aptikti subtilias propagandos technikas, kurių paprastas skaitytojas gali nepastebėti. Sukurtas sprendimų paramos įrankis bus naudingas valstybės institucijoms, žiniasklaidai, žurnalistams ir visuomenei.

„Dirbtinio intelekto sprendimai tapo būtini kovoje su dezinformacija, kadangi jie greitai ir tiksliai įvertina informacijos patikimumą. Mūsų tikslas – sukurti įrankį, mažinantį propagandos poveikį ir skatinantį atsakingą informacijos sklaidą“, – teigia projekto ekspertai prof. D. Plikynas ir dr. G. Korvel.

Šis multidisciplininis tyrimas yra svarbus žingsnis kovoje su propagandos grėsmėmis ir prisideda prie saugesnės informacinės aplinkos kūrimo Lietuvoje. Hibridinių neuroninių tinklų ir mašininio mokymosi taikymas padeda efektyviai atpažinti dezinformaciją ir stiprina visuomenės atsparumą informacinėms manipuliacijoms.

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-VIS-23-8, iš valstybės biudžeto lėšų pagal konkursinę prioritetinių mokslinių tyrimų programą „Visuomenės atsparumo stiprinimas ir krizių valdymas šiuolaikinių geopolitinių įvykių kontekste“.