Asociatyvi VU nuotr.

Lapkričo 27 d. Vilniaus universitete (VU) vyks tarptautinis renginys „Nuo iššūkių prie sprendimų: sisteminis požiūris į ankstyvosios karjeros tyrėjų situacijos sprendimą Baltijos šalyse“.

Ankstyvosios karjeros tyrėjai (AKT) yra gyvybiškai svarbūs mokslo plėtrai ir inovacijoms. Jie atveria mokslui naujas galimybes, suteikia energijos ir į ateitį nukreiptą perspektyvų požiūrį. AKT yra unikali suinteresuotųjų šalių grupė aukštojo mokslo institucijose, būtinas tarpininkas siekiant akademinių institucijų veiklos pažangos ir ilgalaikio gyvybingumo.

Vis dėlto tyrimų rezultatai rodo, kad AKT padėtis Europoje ir už jos ribų yra nestabili. Daugelis AKT susiduria su nesaugiomis darbo sąlygomis ir neaiškiomis karjeros galimybėmis. Tai turi įtakos jų gebėjimui visapusiškai prisidėti prie mokslinių tyrimų.

Pastaraisiais dešimtmečiais Europos aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų sistemoje įvyko esminių pokyčių. Šie pokyčiai iš esmės pakeitė mokslininkų karjerą, kuri iš tiesinės, kai buvo galima numatyti ateities karjeros etapus, daugeliui tapo neprognozuojama. Jaunųjų mokslininkų karjeros kelyje sustiprėjo senos ir atsirado naujų nelygybės formų bei kitų problemų, susijusių su ilgalaikiu mobilumu, menku mokslo finansavimu ir kitais veiksniais. Tačiau dabartinė institucinė mokslinių tyrimų ir inovacijų politika, įskaitant ir lyčių lygybės moksle politiką, retai atsižvelgia į specifinius iššūkius, kylančius AKT dėl mokslo sistemos netobulumo ir nelankstumo.

Praėjusiais metais Seime vykusioje konferencijoje „Jaunųjų tyrėjų situacija Baltijos šalyse: ateities mokslinio potencialo vystymas ar švaistymas?“ išryškėjo Baltijos šalims būdingi AKT iššūkiai, kurie parodė, kad nėra į ateitį nukreiptos mokslinio potencialo išsaugojimo ir plėtros politikos.

Tai trukdo formuotis kokybiškam moksliniam potencialui, galinčiam sėkmingai prisidėti prie mokslo žinių plėtros spartinimo ir jų pritaikymo kuriant naujas aukštos pridėtinės vertės technologijas ir inovacijas, sudarančias sąlygas Baltijos šalių ekonominio konkurencingumo užtikrinimui, saugumui ir klestėjimui. Todėl būtina sujungti visų suinteresuotų šalių pastangas šiai problemai spręsti.

Tarptautinį susitikimą sveikins VU vicerektorė prof. Edita Sužiedėlienė ir Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas dr. Gintaras Valinčius. Plenarinėje sesijoje kalbės Seimo 1920–1924 m. kadencijos Mokslo komiteto pirmininkas prof. Artūras Žukauskas ir kitų Baltijos institucijų vadovai bei atstovai. Mokslininkės iš Prancūzijos ir Vokietijos pristatys AKT situacijos tyrimų rezultatus Europos šalyses. Diskusijose mokslo politikos klausimais dalyvaus Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. Jūras Banys. Suinteresuotųjų šalių susitikime diskusijų rezultatų pagrindu bus parengta rezoliucija, kurioje bus pateiktos rekomendacijos, kokių veiksmų būtų galima imtis norint išsaugoti ir puoselėti ateities mokslo potencialą Baltijos šalių regione.

Renginį organizuoja Baltijos šalių mokslininkių asociacija BASNET Forumas kartu su partneriais – Vilniaus universiteto Fizikos fakultetu, Lietuvos fizikų draugija ir Kauno technologijos universitetu. Renginį remia Lietuvos mokslo taryba.

Renginys vyks lapkričio 27 d. 9 val. VU Senato salėje (Universiteto g. 3, Vilniuje).