Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto rezidentūros studijose įdiegiamas pakopinėmis kompetencijomis grįstas mokymas, įgalinantis gydytojus rezidentus dar rezidentūros studijų metu vykdyti savarankišką klinikinę veiklą. Šį pokytį įtvirtina Vilniaus universiteto senato 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimas, patvirtinantis naująjį rezidentūros studijų reglamentą. Dokumentas papildytas nuostatomis apie pakopinių kompetencijų ugdymo, vertinimo bei įgijimo procesus, numatyta rezidentūros studijų stabdymo galimybė vieniems metams šalia jau galiojančios akademinių atostogų tvarkos, detalizuotas rezidento profesinės praktikos atlikimas rezidentūros bazėje, aprašytos gydytojų rezidentų garantijos, apimančios darbo trukmę, budėjimų tvarką ir sąveiką su rezidentų vadovais ir mentoriais.
„Pakopinėmis kompetencijomis grįstas mokymas leidžia gydytojui rezidentui įsiveiklinti anksčiau, negu jis pabaigs studijas. Tai reiškia savarankiškai priimti klinikinius sprendimus, teikti pagalbą pacientams ir t. t. Reglamente aprašėme šiuos savarankiškumo lygmenis“, – pirmąjį pokytį rezidentūros reglamente komentuoja Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius.
Pirmasis pakopinėmis kompetencijomis grįsto mokymo lygmuo nustato, kad gydytojas rezidentas tiesiog stebi procesą. Antrasis lygmuo – kai gydytojas rezidentas dalyvauja procese kartu su vyresniu kolega, kuris visada šalia ir gali pagelbėti. Trečiasis lygmuo – kai gydytojas rezidentas turi mentorių arba vadovą iš tolimesnio skyriaus, centro ir pan. Ketvirtasis lygmuo – kai gydytojas rezidentas praktiškai yra savarankiškas pagal tam tikrą pakopinę kompetenciją. Pavyzdžiui, jis gali pakonsultuoti pacientą, sergantį tam tikra liga, visiškai savarankiškai.
Prof. Vytautas Kasiulevičius. Medicinos fakulteto nuotr.
„Visa tai – inovacija. Anksčiau viską lemdavo gydytojo turima licencija, o nuo šiol atsiranda tarpinis būvis arba pakopinė kompetencija, kai tam tikrose srityse gydytojas rezidentas priima savarankiškus sprendimus. Tai – labai didelė atsakomybė visiems. Numatėme visą procesą, kaip rezidentas įgis šį savarankiškumą. Kiekvieną techninį įgūdį aprašėme skaičiais. Žinoma, sistemą dar tobulinsime. Tačiau diskusijos su kolegomis iš užsienio šalių atskleidė, kad tokia keičiamų rezidentūros programų aprėptimi esame vieni iš pirmųjų Europoje. Be abejonės, vokiečiai ir olandai yra lyderiai Europoje, tačiau kitos šalys eksperimentuoja tik su tam tikromis programomis. Stipriausią sistemą yra sukūrę kanadiečiai – jie yra pavyzdys, kuriuo ir remiamės“, – sako podiplominių studijų prodekanas.
„Labai svarbus pokytis naujajame rezidentūros studijų reglamente yra studijų sustabdymo galimybė. Reikia pasakyti, kad Medicinos fakulteto tarybos posėdyje būta karštų diskusijų dėl to. Pagrindiniai klausimai kilo atsižvelgiant į rezidentūros studijų specifiką: patys rezidentai teigia, kad išėję ilgesnių kasmetinių ar motinystės atostogų užmiršta kai kuriuos specifinius dalykus, būna sunku grįžti į studijų ritmą ir pan. Vis dėlto nutarta, kad toks kompromisinis variantas – vieneri studijų stabdymo metai – tinka visoms pusėms“, – dar vieną svarbų pokytį komentuoja rezidentų atstovas Mantas Jokubaitis.
Mantas Jokubaitis. Medicinos fakulteto nuotr.
Anot jo, budėjimo laiko apibrėžimas buvo svarbiausias klausimas, dėl jo Rezidentų taryba diskutavo ilgiausiai ir ieškojo kompromiso tarp trijų šalių – rezidentų, Universitetinės ligoninės ir Medicinos fakulteto. „Anksčiau budėjimo laikas nebuvo griežtai apibrėžtas ir įvairiuose skyriuose skirtingai interpretuojamas. Tai priklausydavo nuo gydytojų specialistų skaičiaus konkrečiame skyriuje, taip pat – reikalingų žmogiškųjų resursų. Budėjimo valandos svyruodavo nuo 20 iki 96, nors reglamente numatyta iki 48 val., o su gydytojo rezidento sutikimu – iki 72 val. Taigi pagaliau buvo apibrėžta, kas yra budėjimas valandomis.
Nuo šiol rezidentūros reglamente nustatoma, kad budėjimas vyksta nuo 17 val. iki 7 val. ryto ir nuo 18 val. iki 8 val. ryto, darbo dienomis – priklausomai nuo rezidentūros struktūrinio padalinio organizavimo tvarkos. Budima ne daugiau kaip 0,3 etato per ataskaitinį laikotarpį. Taip pat nustatytas budėjimas šventinėmis dienomis, aprašyti kiti įvairūs aspektai, susiję su teisėkūros reikalavimais. „Manau, budėjimo laiko apibrėžimas yra labai svarbus pasiekimas, suteikiantis rezidentams garantijas“, – teigia M. Jokubaitis.
Komentarų nėra. Būk pirmas!