Lietuvos mokslų akademijoje vyko išskirtinis renginys, skirtas Europos molekulinės biologijos laboratorijos (EMBL) 50 metų mokslinės veiklos ir Lietuvos narystės šioje organizacijoje penkerių metų sukakčiai paminėti. Renginys subūrė mokslininkus, valstybės institucijų bei verslo atstovus, politikus ir rėmėjus, prisidėjusius prie EMBL bendruomenės stiprinimo Lietuvoje.
Į renginį atvyko ir pranešimus skaitė EMBL generalinė direktorė prof. Edith Heard ir žymus mokslininkas prof. Olli Kallioniemi. Tarp renginio svečių buvo ir Vilniaus universiteto (VU) rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, vicerektorė prof. Edita Sužiedėlienė, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas dr. Gintaras Valinčius, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. Jūras Banys ir CRISPR-Cas9 tyrimų pradininkas Lietuvoje, VU išskirtinis profesorius Virginijus Šikšnys.
Įkvepiantys pranešimai apie molekulinės biologijos mokslą ir jo ateitį
Renginyje svečiai klausėsi pranešimų, kuriuose buvo aptariami EMBL pasiekimai ir technologijų plėtros galimybės, apžvelgiama molekulinės biologijos raida Lietuvoje.
Generalinė direktorė prof. E. Heard pristatė EMBL 50 metų istoriją ir ateities viziją.„EMBL yra tarptautinis tyrimų centras, siekiantis išaiškinti molekulinės biologijos principus, skatinti inovacijas ir spręsti globalius iššūkius, tokius kaip klimato kaita ar sveikatos apsauga“, – kalbėjo EMBL direktorė prof. E. Heard. Pranešime ji apžvelgė, kaip EMBL integruoja dirbtinio intelekto (DI) ir pažangių technologijų metodus, siekdama pagerinti duomenų analizę ir tyrimų kokybę.
Į renginį atvykęs Molekulinės medicinos instituto mokslinių tyrimų direktorius prof. Olli Kallioniemi savo pranešime ypač pabrėžė DI ir didžiųjų duomenų vaidmenį gyvybės mokslų plėtroje. „Technologijų, tokių kaip genominė analizė, bioinformatika ir didelių duomenų valdymas, revoliucija iš esmės keičia mokslinį tyrimų procesą, spartina medicininių inovacijų kūrimą ir skatina tarpdisciplininį bendradarbiavimą“, – teigė prof. O. Kallioniemi.
Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas dr. Gintaras Valinčius apžvelgė molekulinės biologijos raidą Lietuvoje, išskirdamas vizionierių vaidmenį šioje srityje: „Lietuvos įsitraukimas į tarptautines organizacijas, tokias kaip EMBL, stiprina šalies mokslinę bendruomenę ir atveria naujas galimybes tyrėjams bei studentams.“
Diskusija apie bendradarbiavimo svarbą ir inovacijų ateitį
Renginio svečiai taip pat turėjo galimybę dalyvauti ekspertų diskusijoje ir išgirsti prof. E. Heard, prof. O. Kallioniemi, prof. V. Šikšnio, dr. Stepheno Knoxo Joneso Jr. ir dr. G. Valinčiaus nuomonę apie svarbiausius EMBL ir Lietuvos mokslo pasiekimus, DI vystymąsi ir jo svarbą moksliniuose tyrimuose, globalius gyvybės mokslų sektoriaus iššūkius.
Diskusijos dalyviai išreiškė nuomonę, kad tarptautinis bendradarbiavimas yra pagrindinis veiksnys sprendžiant globalias problemas ir skatinant pažangą, o technologijų inovacijos atveria naujas galimybes.
„Linkiu, kad mūsų institucijos ir toliau būtų atviros naujoms strategijoms, kuriomis siekiama tobulinti mokslą, kaip tai buvo daroma EMBL įkūrimo pradžioje“, – diskusijos pabaigoje palinkėjo dr. S. Jonesas.
Renginio metu svečiai galėjo išvysti fragmentą unikalios parodos, kurioje susilieja mokslas ir menas. Aukštos raiškos mikroskopijos vaizdai, sukurti EMBL bei VU Gyvybės mokslų centro tyrėjų, ir Lietuvos mokinių kūrybiniai darbai atskleidė molekulinio pasaulio grožį ir kūrybiškumo bei interpretacijos svarbą. Paroda atvers duris Energetikos ir technikos muziejuje Vilniuje 2025 m. sausio 18 d., o ją lankyti bus galima iki kovo 7 d.
Renginį organizavo Vilniaus universitetas, VU Gyvybės mokslų centras, EMBL, STEAM centrai ir Lietuvos mokslų akademija. Renginio rėmėjai – „Thermo Fisher Scientific“, „Linea Libera“, Ateities biomedicinos fondas ir „Caszyme“.
Komentarų nėra. Būk pirmas!