„Kasmet su savo studentais pradedame naują pažinimo kelionę, tad dažnai pagalvoju, kad dėstytojos darbas man labai artimas tuo nuolatiniu ieškojimu. Auditorijos noras pažinti labiausiai ir motyvuoja“, – sako viena geriausių Vilniaus universiteto (VU) 2024 m. dėstytojų išrinkta docentė Skirmantė Biržietienė apie neblėstantį entuziazmą nuolat mokytis, kad galėtų mokyti.
Šį rudenį trisdešimtuosius dėstymo metus VU Kauno fakultete pradėjusi Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto dėstytoja įsitikinusi, kad giluminis dėstytojo ir studento, mokytojo ir mokinio ryšys nepakito nuo Antikos laikų. Jis grįstas abipuse pagarba, apibrėžiamas amžiaus, žinojimo, patirties skirtumo. Iliustruodama mėgstamu romėnų posakiu docendo discimus (liet. „mokydami mokomės“), dėstytoja teigia mokymo procese daug išmokstanti ir pati, o dabartiniai studentai atviresni, drąsesni, smalsūs, norintys žinių, neretai darbštūs, kruopštūs, atsakingi ir reiklūs – orientuoti ne tik į tikslą, bet ir į proceso kokybę.
„Man asmeniškai šis įvertinimas labai svarbus, nes pagrindinė mano veikla visus darbo VU metus – dėstytojos darbas“, – sako 1994 m. rugsėjį VU Kauno fakultete savo pirmąją antikinės literatūros paskaitą perskaičiusi dėstytoja.
Per tą laiką ji parengė nemažai naujų dėstomųjų dalykų, dėstė ir savo mėgstamiausius, ir Lietuvių filologijos ir reklamos bakalauro studijų programai bei Lietuvių literatūros ir kūrybinio rašymo magistrantūros studijų programai reikalingus ar dar niekur (bent Lietuvoje) nedėstytus modulius – Lotynų kalbą, Teksto interpretaciją, Retorikos pagrindus, Retorikos tradiciją Lietuvos literatūroje, Kūrybinio rašymo dirbtuves, Derybų kalbą, Mitologiją ir literatūrą, Tekstų kūrimo ir vertimo praktikumus ir kt.
Doc. S. Biržietienė įsitikinusi, kad paprastai dėstytojai savo zenitą pasiekia penktaisiais–dešimtaisiais akademinės karjeros metais: jau turima patirties, o amžiumi dar artimi savo studentams. Tad pelnyta vieta geriausių dėstytojų rinkimuose jai buvo netikėtas įvertinimas.
Pirmiausia – dėstytoja, tuomet – mokslininkė
„Dėkoju likimui, kad taip susidėliojo aplinkybės ir, man bebaigiant klasikinės filologijos studijas, tuomečiame Kauno humanitariniame fakultete prireikė antikinės literatūros dėstytojos“, – apie pasitaikiusią galimybę pasakoja pašnekovė ir priduria, kad savo karjerą pradėjusi kaip dėstytoja tik po metų, pakalbinta katedros vedėjo prof. A. Ružės, įstojo į doktorantūros studijas, tad širdyje pirmiausia jaučiasi dėstytoja, o tik tada mokslininke.
„Mokslininko veikla būtina universiteto dėstytojui, jis pats studentui yra tyrėjo pavyzdys, o kartu atliekami tyrimai lavina jaunų žmonių kritinio mąstymo kompetencijas, plečia akiratį. Dėl to darbas universitete toks unikalus – kuriamos naujos žinios, fundamentiniai mokslai papildomi tyrimų rezultatais, įžvalgomis“, – sako doc. S. Biržietienė.
Dėstytoja juokauja, kad nors mokslininkai gali pasirodyti „atitrūkę“ nuo pasaulio, išties būtent tyrėjai atranda dalykus, kurie vėliau tampa mūsų visų realybe. Pasak jos, mokslininkų aktyvumas komentuojant visuomenės reiškinius, savo tyrimų populiarinimas tampa vis svarbesne karjeros veiklų dalimi siekiant šviesti visuomenę, prisidėti prie jos kasdienybės tobulinimo, artinti mokslą prie žmogaus.
„Būtent mokslininkai smalsiu atviru žvilgsniu stebi pasaulį. Jie taip pat padeda geriau suvokti įvairius procesus, pastebėti dėsningumus, tas žinias tikslinga panaudoti“, – aiškina ji ir neabejoja, kad aktyvesnis bendradarbiavimas tarp mokslo ir visuomenės būtinas siekiant užtikrinti visapusišką gerovę.
Tobulų nėra
Paklausta, koks jai atrodo „tobulas dėstytojas“, doc. S. Biržietienė nusijuokia ir atsako: „Nesu tikra, ar būna tobulų žmonių. Dėstytojas irgi žmogus, vadinasi, netobulas.“
Pasak jos, tikrai geras dėstytojas turi derinti savo srities išmanymą, žinias su gebėjimu jas perteikti. Tai ir sudaro dėstytojo kompetenciją. Trečias labai svarbus dalykas – tai aistra tiek savo sričiai, dėstomam dalykui, tiek pačiam mokymui.
„Man, manau, padeda kūrybiškumas, o sustiprina atsakomybė ir mano studentų pasitikėjimas. Negaliu jų nuvilti. Mūsų santykis kolegiškas, juos matau kaip jaunesnius savo kolegas, pradedančius eiti filologo keliu“, – pasakoja doc. S. Biržietienė apie savo studentus.
Vis dėlto ji įsitikinusi, kad mokymo procese yra būtina ir struktūra, ir disciplina, ir ribos, o tai ir yra dėstytojo atsakomybė.
Dėstydama pasirinkusiems kitas studijų kryptis, ji stengiasi parodyti, kaip filologinės disciplinos gali padėti jų veikloje, kuo gali būti naudingos, kokius aspektus jos gali atverti visuminiame pasaulio pažinime.
Dėstymo patirtį praturtina ir paskaitos mokiniams, būsimiems studentams: nuo 2018 metų dėstytoja dalyvauja ir koordinuoja VU Kauno fakulteto veiklas Kauno miesto savivaldybės ir partnerių iš visų Kauno mieste veikiančių universitetų įgyvendinamoje Tarpdisciplininio gabių mokinių ugdymo programoje.
Kūrybiškumą skatinantys pabėgimai
„Mano darbas nesibaigia užvėrus auditorijos duris, jis vyksta nuolat, todėl dabar labiausiai ilgiuosi ir vis siekiu galimybės tiesiog neskubėti. Tada ateina geriausios idėjos“, – šypsosi doc. S. Biržietienė.
Dėstytoja prisipažįsta, kad „svajonių profesijos“ ar aiškios gyvenimo vizijos vaikystėje neturėjo. Patiko žaisti mokyklą, mokyti jaunesnę sesę, tačiau konkretaus atsakymo į klausimą „kuo būsi užaugusi?“ nebuvo atradusi. Sako gana anksti supratusi, kad domina istorija, kalbos, ypač literatūra. Pamena gyvenusi tarp knygų, mėgdavusi pabėgti į pasakojimų ir poezijos pasaulį.
„Ko gero, taip esu įpratusi nuo vaikystės, mėgstu pabėgti į knygų pasaulį. Be savo darbui būtinų tekstų, skaitau įvairiausias knygas, nemažai šiuolaikinės literatūros. Šiuo metu labai įdomus lietuvių literatūros procesas“, – pasakoja dėstytoja.
Pasak jos, gyvenimas dabar itin dinamiškas, tad laisvalaikio pomėgiai paprasti, skirti sau, artimiesiems ir minčių persikrovimui: knygos, kelionės, maisto ruošimas… Taip pat sakosi stebinti ir kultūros sritį, kultūrinę spaudą. Mėgsta teatrą, su šeima lankosi muziejuose. Labai vertina judėjimą: mėgsta vaikščioti, keliauti ir viską, kas susiję su savarankiškomis kelionėmis – nuo planavimo, pasiruošimo iki dalijimosi įspūdžiais tarp artimųjų.
Komentarų nėra. Būk pirmas!