Susidomėjimas šiuolaikine lošimų teorija ir jos praktine atmaina – elgsenos ekonomika pasaulyje nuolat auga. Netiesiogiai tai iliustruoja pastaruoju metu vis dažniau pasipildančios minėtų mokslo krypčių Nobelio laureatų gretos. Pradedant 1994 m., kai J. C. Harsanyi, J. F. Nashas ir R. Seltenas – nekooperatinių lošimų teorijos pradininkai – pirmieji šturmavo Nobelio premiją ekonomikoje, kooperatinių lošimų puoselėtojų, 2005 m. Nobelio laureatų R. J. Aumanno ir T. S. Schellingo, gretas 2012 m. papildė dar dvi lošimų teorijos ir elgsenos ekonomikos įžymybės: L. S. Shapley ir A .E. Rothas.
Pažymėtina, kad ir Lietuvoje lošimų teorijos mokslinė kryptis nėra nauja, daugiausia siejama su akademiku E. Vilku ir jo mokiniais. Išplėtota aksiomatinė lošimų teorija, optimalumo principai ir apibendrintos lošimų formos yra šios mokyklos pagrindiniai skiriamieji bruožai, gerai žinomi ir už Lietuvos ribų. E. Vilko pasiūlytos prieštaravimo ir kontraprieštaravimo sąvokos randa sąlyčio taškų ir su 2012 m. Nobelio premijos ekonomikoje stabilių dalybų ir rinkos dizaino praktikos tematika. Iš tikrųjų stabilios dalybos nusakomos kaip prieštaravimų neturinčios, o todėl tam tikra prasme yra socialiai „teisingos“. Bent jau tos pusės atžvilgiu, kuriai dalybos yra suteikiamos. Pavyzdžiui, L. S. Shapley chrestomatinio optimalios santuokos pavyzdžio išvada: moterims naudingiau pačioms rinktis vyrus nei atvirkščiai – laukti, kol joms pasipirš. Intuityviai tai suprantama, nes tuomet moterys varžybų metu kuo geriau panaudoja savo mėgstamiausių kandidatų sąrašą.
2012 m. Nobelio premija ekonomikoje išryškina vieną aktualiausių šiuolaikinės ekonomikos klausimų: kaip efektyviausiai prieštaravimo nebuvimo atžvilgiu patenkinti sąveikaujančių ir konkuruojančių ekonomikos agentų norus? Kaip galima tokias dalybas įgyvendinti praktikoje? Kokie metodai yra socialiai teisingi? Kitaip sakant, kam ir koks dalybų būdas teikia daugiausia naudos? Premija skirta mokslininkams už nuopelnus atsakant į šiuos klausimus ir įveiktą kelią pereinant nuo abstrakčios stabilių dalybų teorijos prie praktinių institucinių rinkos dizaino sprendimų.
Be jokios abejonės, šiuolaikinės lošimų teorijos turinys yra daug platesnis. Taikomi analizės įrankiai leidžia į individų sąveiką pažvelgti iš kito kampo, suformuluoti bendruosius optimalumo principus, praplėsti tyrimui reikalingų priemonių spektrą. Kita vertus, praktika suteikia galimybę grįžti prie realistinių prielaidų, susijusių su informacijos netobulumais, individų elgsenos ypatumais, ir specifinių rinkos ekonomikos uždavinių. Teorinis matematinis grožis ir empirinis adekvatumas nuolat konfliktuoja – tai irgi lyg savotiškas lošimas, reikalaujantis kompromisinio ir stabilaus sprendimo. 2012 m. Nobelio laureatai ekonomikoje – dviejų mokslininkų kartų bei mokslo krypčių atstovai: L. S. Shapley ir A. E. Rothas pademonstravo, kad teorijos ir praktikos rezultatus įmanoma suderinti ir tam net nebūtina problemas tyrinėti kartu. Nepaisant nepriklausomos mokslinės veiklos, L. S. Shapley bendroji kooperatinių lošimų dalybų stabilumo teorija yra papildoma ir praplečiama empiriniais A. E. Rotho tyrimais, elgsenos imitaciniais eksperimentais bei praktiniais rinkų dizaino sprendimais. Iš tikrųjų antrosios kartos atstovas A. E. Rothas nemažai rėmėsi L. S. Shapley išplėtota teorija, ypač Gale-Shapley paskirstymo algoritmu. Visa tai sukėlė naujos tyrimo krypties plėtrą ir leido ženkliai pagerinti rinkų veiklos efektyvumą, net ir tais atvejais, kai įprastinės rinkos jėgos žlunga, nėra pajėgios reguliuoti žmonių pasirinkimų: abiturientų pasirinkimo, kur stoti, praktikos vietos pasirinkimo, santuokos, organų donorystės pasirinkimo. Eksperimentai nesibaigia vien laboratorijose, jų rezultatais ir išvadomis plačiai naudojamasi, net jei ir patys algoritmų taikytojai to tiesiogiai iki galo dar nesuvokia. Taip dabartinis Lietuvos abiturientų pasirinkimas, kur stoti, iš tikrųjų yra puikus Gale-Shapley algoritmo taikymo pavyzdys, rodantis, kad įgyvendinta sistema yra naudingesnė būsimiems studentams, o įgyvendinamas paskirstymas tarp aukštųjų mokyklų yra stabilus. Be to, ir aukštosios mokyklos gauna motyvuotus studentus.
Tikėtina, kad ši auganti mokslinė kryptis dar atneš netikėtų ir įdomių naujų atradimų, kad ir Lietuvoje ji populiarės.
Komentarų nėra. Būk pirmas!