Kaip sudaromos orų prognozės ir kodėl jos kartais nepasitvirtina, pasakoja Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas prof. Arūnas Bukantis.
Anot prof. A. Bukančio, orų prognozės – sudėtingas kelių etapų procesas, į kurį įtraukiami visi matavimai, atliekami ne tik žemės paviršiuje, bet ir laisvojoje atmosferoje. Tai įvairių sluoksnių atmosferos duomenys ir įvairių prietaisų duomenys – ir meteorologinės radijo lokacijos, ir dirbtinių Žemės palydovų, ir aerologinių stočių. Šių duomenų, surenkamų iš viso pasaulio, pagrindu sudaromi sinoptiniai meteorologiniai žemėlapiai.
Tik tada ši informacija skaitmeninama pagal daugybę metų egzistuojančius skaitmeninių orų prognozių modelius, kurie, remiantis hidrodinamikos, termodinamikos lygčių sistemomis, leidžia apskaičiuoti ir prognostines meteorologinės informacijos reikšmes.
Komentarų nėra. Būk pirmas!