„Šios monografijos atsiradimą įkvėpė pastanga ištirti ir įvertinti prieš šimtą metų įvykusio trijų Baltijos šalių valstybingumo susikūrimo priežastis, nustatyti vidaus ir išorės veiksnių tuo metu pusiausvyrą, suteikti šiam įvykiui svaresnį akademinį turinį, priešpriešinti jį spekuliatyviam išorės veiksnio sureikšminimui, kai tvirtinama, neva tas valstybingumas tebuvęs tiesioginis Pirmojo pasaulinio karo padarinys, kad valstybingumas Baltijos tautoms tiesiog buvo atneštas tarsi ant lėkštutės – joms tereikėjo jį pasiimti“, – rašoma knygos įvade.

Monografijoje analizuojami Pirmojo pasaulinio karo nugalėtojų – Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos, taip pat pralaimėtojos – Vokietijos ir bolševikinės Rusijos veiksmai Baltijos regione 1918–1920 metais.

Knygoje atskleidžiami didžiųjų valstybių interesai ir jų sankirtos, išryškinamos politinės ir karinės šių interesų įgyvendinimo priemonės bei jų poveikis gimstančiam Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybingumui. Remiantis Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Lietuvos ir Latvijos archyvų šaltiniais konstruojamas visuminis politinių ir karinių procesų, vykusių Baltijos regione 1918–1920 metais, vaizdas.

Monografijos autoriai asist. dr. Kęstutis Kilinskas, habil. dr. Zenonas Butkus, dr. Vilma Bukaitė ir prof. Erikas Jekabsonas (VU Istorijos fakultetas) įvardija tuo metu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vykusių procesų bendras tendencijas ir identifikuoja jų skirtybes.

Knygą „Interesų kryžkelės. Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos sankirtos Baltijos valstybėse 1918–1920 m.“ galite įsigyti VU internetiniame knygyne, taip pat knygynuose „Akademinė knyga“, „Vaga“, el. knygynuose patogupirkti.lt, knygos.lt.