T. Naudžiūno asmeninio archyvo nuotr.

„Be superkompiuterio greičiausiai būtume įstrigę pirmojoje stadijoje – paprastas kompiuteris būtų užtrukęs savaites ar net mėnesius“, – apie mokslinio darbo rašymo ypatybes pasakoja VU Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) studentas Tautvydas Naudžiūnas. Informacinių sistemų inžineriją studijuojančio ir VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institute dirbančio vaikino patirtis rodo, kaip netikėtas susidomėjimas akademine veikla gali virsti proveržiu molekulinių tyrimų srityje.

Superkompiuteris – greitesniems rezultatams pasiekti

Studento vykdomas mokslinis tyrimas skirtas magnetinių pincetų technologijai, leidžiančiai tirti pavienes molekules. Nors ši sritis daugeliui gali pasirodyti nišinė, jos reikšmė didžiulė – ypač biologiniuose ir medicininiuose tyrimuose. Vis dėlto esami įrankiai yra brangūs ir sunkiai prieinami daugumai pasaulio laboratorijų.

„Kuriame atviros prieigos programinę įrangą, kuri leistų laboratorijoms naudoti šią technologiją be būtinybės įsigyti brangius įrenginius“, – sako Tautvydas. Tai atvertų duris molekulinių tyrimų proveržiui mažesniuose moksliniuose centruose.

Justino Auškelio nuotr.

Tyrimas apima algoritmų kūrimą, vaizdų analizę, hiperparametrų optimizavimą ir neuroninių tinklų taikymą. Iš pradžių tikslas buvo sukurti algoritmą, gebantį aptikti difrakcijos žiedus net triukšmingose, mažos rezoliucijos nuotraukose. Tačiau jo tikslumas priklausė nuo parametrų, todėl buvo pereita prie automatizuoto sprendimo – konvoliucinio neuroninio tinklo, kuris pats parenka optimalius nustatymus.

Šiuo metu vyksta antroji tyrimo stadija – įsitikinus, kad rankiniu būdu rasti optimalius sprendimus neveiksminga, sėkmingai pereita prie pažangesnių būdų. Čia praverčia VU superkompiuteris, padedantis optimizuoti procesus ir paspartinti darbus.

Universitetas – ne tik studijų, bet ir darbo vieta

Tautvydo pasirinkimas studijuoti informacinių sistemų inžineriją nebuvo atsitiktinis – programoje dera technologiniai įgūdžiai su verslo procesų supratimu. „Tai padeda geriau suvokti, kaip IT sprendimai gali būti taikomi realiame pasaulyje“, – sako studentas. Vienas didžiausių programos privalumų – privalomos praktikos, kurios leidžia dar studijų metu susipažinti su realia darbo aplinka ir sustiprinti įgūdžius.

Tautvydas džiaugiasi, kad universitete ne tik studijuoja, bet ir dirba. Dirbdamas institute laborantu vaikinas gilina techninius gebėjimus, aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose bei konferencijose. „Jei nebūčiau pradėjęs čia dirbti, tikriausiai net nebūčiau svarstęs galimybės sieti savo ateities su akademine veikla“, – prisipažįsta jis.

Nors iš pradžių studentas planavo įgyti praktinių įgūdžių ir vėliau dirbti privačiame sektoriuje, darbas institute pakeitė jo planus. „Maniau, kad vienintelis kelias IT srityje – privatus sektorius, tačiau dabar rimtai svarstau galimybę tęsti studijas magistrantūroje, o gal net doktorantūroje“, – sako Tautvydas.

Dirbdamas šalia dėstytojų, prisidėdamas prie mokslinių straipsnių rengimo jis sako įgijęs vertingų įgūdžių, užmezgęs ryšius, kurie gali būti naudingi jo karjerai ateityje. Tautvydo darbo vadovas, mokslininkas prof. Povilas Treigys padeda formuluoti tyrimo kryptį ir aktyviai prisideda prie rezultatų pristatymo.