VU Kauno humanitariniame fakultete 2012 m. rudens semestro metu išbandomas atnaujintas studentų profesinės praktikos modelis*. Studentai daugiau nei mėnesį analizavo jiems pateiktą medžiagą – skirtingų Lietuvos organizacijų atvejus: nustatė problemas ar sudėtingas situacijas ir siūlė savo sprendimus joms įveikti. Naująjį praktikos modelį teigiamai įvertino tiek studentai, tiek dalyvavusių organizacijų vadovai. Jie ir ateityje pasirengę bendradarbiauti tokiuose inovatyviuose projektuose.

 Užduotys studentams – realių probleminių atvejų lietuviškose organizacijose sprendimai

Kauno oro uosto atvejį analizavusios 2 studentų grupės gilinosi į tai, kaip suderinti Kauno ir Vilniaus oro uostų strategijas. Ieškodami būdų, kaip padidinti Kauno oro uosto konkurencingumą, studentai siūlė įvairius bendradarbiavimo su verslu variantus.

Trys grupės analizavo Kauno valstybinį dramos teatrą, kuriam VU KHF studentų praktikos metu buvo suteiktas nacionalinio teatro statusas. Studentai pateikė kūrybinių projektų idėjas, susijusias su teatro spektaklių skaitmeninimu ir pardavimu. Teatro administracijai buvo pristatyta reklaminės kampanijos „Negesk iš vidaus“ koncepcija ir pasiūlymai, kaip į neformalią teatro programą pritraukti Kaune pagal ERASMUS programą studijuojančių studentų iš kitų šalių. 

UAB „ACME Europe“ analizavusios grupės tyrė naują galimą įmonės rinką ir kūrė iniciatyvas, kuriomis siekiama perpozicionuoti prekės ženklą.

Buvo siekiama ne tik suteikti studentams galimybę taikyti žinias praktikoje, bet ir suburti juos komandiniam darbui, suteikti daugiau bendradarbiavimo, grupės dinamikos valdymo patirties. Kaip teigia oro uosto atvejį analizavusios grupės nariai, šis uždavinys buvo visiškai įgyvendintas – rengdama projektą grupė praleido daug daugiau laiko, nei galėjo įsivaizduoti. Pasak studentų, projektas išties įtraukė, todėl „kartais ir budintis išvarydavo iš fakulteto“… Studentams buvo įdomu analizuoti tokią įmonę, kuri „šalia, visiems žinoma, su kuria kiekvienas susiduria“, o ją tyrinėjant realiai panaudojamos skirtingų studijų programų – ekonomikos ir vadybos – studentų žinios ir patirtis.

Naujasis praktikos modelis patiko ne tik studentams, bet ir organizacijų vadovams

Studentus motyvavo ir tai, kad į šią praktiką įsitraukė ir tiriamų įmonių vadovai, kuriuos „buvo baisu nuvilti, kadangi jie skyrė savo laiką ir energiją mūsų idėjų plėtojimui“. Praktikantai džiaugėsi galimybe bendradarbiauti su verslo atstovais, tiesiogiai išgirsti jų komentarus apie atliekamą darbą. Įmonių vadovai palankiai atsiliepė apie VU Kauno humanitariniame fakultete diegiamą praktikos modulį. Girdami už tai, kad nenueinama lengviausiu Harvardo universitete naudojamų atvejų tiražavimo keliu, o mokoma naudoti realius lietuviškus atvejus, jie teigia ir ateityje noriai dalyvausiantys bendruose projektuose su VU KHF.

Kauno oro uosto direktorė Jūratė Baltrušaitytė sako, kad jai buvo ne tik  įdomu, bet ir naudinga dalyvauti šiame projekte, nes šviesti jaunąją kartą ir skiepyti susidomėjimą aviacija – jos pilietinė pareiga, o praktikos modulio autoriams ji dėkinga už aktyvų darbą ir kokybiškas pastangas sukurti studentams įdomią mokomąją bazę, siekiant maksimaliai juos įtraukti ir sudominti tiriamais atvejais.

Studentų atsiliepimai apie praktiką – palankūs ir motyvuojantys ją tobulinti

Ekonomikos (finansų) studijų programos IV kurso studentė Rūta Zinkevičiūtė teigia, kad dalyvauti projekte nusprendė dėl Olandijoje įgytos panašios patirties ERASMUS mainų programos metu. „Mūsų pačių entuziazmas šiame projekte, sklandus komandinis darbas ir geranoriškas bendradarbiavimas su oro uosto vadovais ir VU KHF Projektų grupe buvo tie lemiantys veiksniai, dėl kurių šis projektas tapo vienu įsimintiniausių dalykų per ketverius studijų metus“, – pripažįsta Rūta.

Pasak Augustės Rumbutytės (kultūros vadybos IV k.), „trejus metus universitete įvairias įmones studijavome iš antrinių šaltinių. Dabar turėjome galimybę sukauptas teorines žinias panaudoti praktiškai – pasiūlyti verslias idėjas organizacijų atstovams. Toks praktikos modelis yra naudingas norintiems tobulėti, nebijantiems iššūkių.“

Jai antrina ir ekonomikos studijų programos IV kurso studentė Justina Marozaitė, kurios grupė taip pat įvertino galimybes „pritaikyti teorines žinias praktikoje, bendraujant su įmonės (UAB „ACME Europe“) vadovu, sukurti idėją ir stengtis ją įgyvendinti, išplėtoti, paskaičiuoti sąnaudas“.

Kultūros vadybos ketvirtakursė Vesta Ribakovaitė sako, kad „naujo modelio praktika suteikė galimybę ne tik pamatyti teatrą iš arčiau, bet ir prisidėti kuriant inovatyvų teatro įvaizdį. Labiausiai patiko tai, kad Kauno nacionalinio dramos teatro atstovai ne tik išklausė mūsų pasiūlymus, bet ir pritarė realiam idėjos įgyvendinimui teatre, o to mes nekantriai laukiame.“

Jos kolega Justas Danauskas džiaugiasi, kad pavyko įrodyti, jog studentai sugeba net daugiau, nei iš jų buvo tikėtasi. Todėl jis dėkingas už galimybę atlikti naujo tipo praktiką Kauno nacionaliniame teatre ir realiai įgyvendinti savo idėjas – skleisti žinią šiuolaikiniam vartotojiškam žmogui, skatinant jį atsigręžti į kokybišką kultūrą ir tobulėti dvasiškai. „Nesugesk iš vidaus, kultūra – vaistas sielai”, – primenama videoklipe, kurį Justas sukūrė kartu su bendrakursiais A. Gudeliauskaite, A. Muleronkaite, B. Bliuvaite, D. Adomaityte, D. Girniumi ir I. Milkintaite.

Mėgaudamiesi galimybe praktiškai išmėginti savo kompetencijas, studentai turėjo ir pasiūlymų praktikos modelio kuratoriams. Studentai pageidautų didlesnio projekto kuratorių įsitraukimo į sprendžiamas organizacijų problemas ir konkretesnės jų metodinės pagalbos rašant ataskaitą, o svarbiausia – atvejų analizei kuo plačiau panaudoti žinias iš anksčiau studijuotų įvairių dalykų. Todėl pasak naują praktiką išbandžiusiųjų, „būtų gerai, kad per semestrą ar bent per metus toks projektas būtų studijų dalimi, nes galimybė praktiškai pritaikyti teorines žinias duoda didžiausią naudą“.

Naujo praktikos modelio organizatoriams lieka nelengvas uždavinys ateičiai: kaip suvaldyti atvejo studijų grafiką, kai dėl užimtumo atidedami susitikimai su įmonių vadovais, ir kaip užtikrinti analitinių darbų ir kūrybinių idėjų tęstinumą įmonėse, kadangi tam reikalingi ir pačių organizacijų ištekliai. Kita vertus, studentai taip pat pripažįsta, kad nesklandumai, su kuriais teko susidurti per naująją praktiką, atskleidė bendradarbiavimu su įmone grindžiamų projektų rizikas, kurios būdingos ir realiam verslo gyvenimui. Todėl studentų pageidavimas – „kad tik daugiau tokių projektų būtų ateityje!“ – nuteikia viltingai.

…………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………….

*Studentų profesinės praktikos modelis atnaujintas įgyvendinant ES finansuojamą projektą „Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto studijų programų atnaujinimas socialinių ir humanitarinių mokslų srityse“ (Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-081). Pagal jį 2010–2012 m. atnaujinta studijų programa „Kultūros vadyba“ ir sukurtos naujos: „Ekonomika ir vadyba“ bei „Audiovizualinis vertimas“. Projekto vykdytojai dėkoja partneriui VšĮ „Žinių ekonomikos forumas“ ir projekte geranoriškai sutikusioms dalyvauti organizacijoms – VĮ Kauno oro uostui, VšĮ „Hanza Kaunas 2011“, UAB „ACME Europe“, Kauno nacionaliniam dramos teatrui ir AB „Swedbank“.