Šiandien pasirodė naujas Vilniaus universiteto žurnalo „Spectrum“ numeris (Nr. 17).
Niūrus lapkritis. Neaiški šalies politinė situacija po rinkimų į Seimą, gąsdinimai antrąja ekonomine krize… Išrinktas naujasis Seimas jau pradėjo dirbti, o kalbos apie antrąją krizės bangą tarsi pritilo. Politologas prof. L. Bielinis dar prieš rinkimus sakė, kad „šiandieninėje Lietuvoje mes turime dominuojančią rinkiminę masę, kuri geriausiu atveju vadovaujasi ne argumentais, o nuomonėmis. Blogiausiu atveju – net ne nuomonėmis, o emocijomis. Tad kalbėti apie rinkimų kultūrą Lietuvoje yra problemiška.“ Tarsi jautė, kaip čia bus. O štai ekonomistas prof. L. Čekanavičius ramina ir sako, kad „jei antroji banga atūš, ji nebeužklups mūsų netikėtai“. Šiandien jau esame atsargūs, nes įspėti. Gal ir ne toks niūrus tas lapkritis?
Mūsų mokslininkai supažindina Jus su savo tyrinėjimais. Doc. dr. G. Beconytė pristato kartografijos mokslą ir jo įdomią praktinę pusę – žemėlapių tyrimus ir jų sudarymą. Prof. dr. G. Valicko atliktas tyrimas atskleidžia, kaip žmonės vertina teisėsaugos pareigūnų (teisėjų) elgesį. Doc. dr. A. Brukštus pasakoja apie heterociklinius junginius – organines ciklines molekules, šalia anglies atomų turinčias vieną ar daugiau heteroatomų. Ar kada susimąstėte, kas po 10 metų prekiaus biržose – žmonės ar kompiuteriai? Matematikas dr. A. Raudys aiškina sudėtingą biržų veikimo mechanizmą.
Mūsų mokslininkai gali didžiuotis ne tik sėkmingais tyrimais, bet ir lygiaverčiu bendradarbiavimu su Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija (CERN). Viešai žinomi šiame centre vykdomi tyrimai traukia daugelį mokslinio tyrimo grupių, bet ten patekti toli gražu nelengva: reikia ne tik būti kompetentingiems tam tikroje CERN’o programos srityje, bet ir pasiekti, kad atstovaujamo kolektyvo kompetenciją pripažintų pats CERN’as. Prof. J. V. Vaitkus supažindina su VU mokslininkų grupėmis, kurios bendradarbiauja su CERN‘u, ir jų bendrais darbais.
Mokslininkės prof. dr. L. Kalėdienė ir dr. S. Kiverytė aiškina, kokia mikroorganizmų nauda ir žala žmogui, kaip su jais „nesipykti“. O štai būsimųjų medikų apklausos apie jų mitybą ir tyrimų rezultatai turėtų priversti suklusti ne tik jų tėvus, bet ir juos rengiančius dėstytojus – beveik pusė tirtų studentų savo mitybą vertina kaip netinkamą.
Ar žinote, kodėl fejerverkai būna įvairiausių formų, kas jiems suteikia spalvas? O štai astronomai dujose, supančiose žvaigždę, aptiko cukrui artimos medžiagos! Gal ir Jūs per šventes iššausite neregėto grožio fejerverką, o mylimam žmogui padovanosite cukruotą žvaigždę…
Su artėjančiomis šventėmis, mieli skaitytojai!
Komentarų nėra. Būk pirmas!