„Stasys Museum“ vadovaujanti Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto absolventė Vaida Andrijauskaitė sako, kad lietuviški muziejai sparčiai modernėja ir neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų. Po Panevėžyje įsikūrusio muziejaus atidarymo lankytojai visą vasarą galėjo į muziejų patekti nemokamai, tačiau dalis jų vis tiek pirkdavo bilietą. V. Andrijauskaitė pastebi, kad nemokamas įėjimas nėra didžiausia lankytojų motyvacija, svarbiausia – kokybė.
Anot muziejaus vadovės, lankytojai padėjo ir ieškant eksponatų, o ruošiantis atidarymui ir nuolatiniams renginiams į savanorystės programą „Mūsų Museum“ užsirašė per 100 įvairaus amžiaus ir profesijų savanorių.
V. Andrijauskaitę labiausiai džiugina, kad muziejuje apsilankyti nevengia ir mėgėjai, smalsiai tyrinėjantys naujus kultūros objektus. Panevėžiečiai sugrįžta ne kartą, atsiveda draugų ir giminių. Muziejaus duomenimis, jame lankosi ypač daug jaunų žmonių – įvairių kūrybinių disciplinų studentai, moksleiviai, o beveik pusė lankytojų – šiuolaikinio meno gerbėjai iš kitų Lietuvos miestų ir užsienio šalių.
„Įgytos patirtys ne tik sustiprino mano gana radikalią asmenybę, suformavo požiūrį ir poreikį būti aktyvia demokratinės visuomenės dalyve, bet ir išaugino įsitikinimą, kad kultūra ir menas gali būti galingi pokyčių katalizatoriai“, – sako V. Andrijauskaitė. Jos teigimu, būtent kultūros vadybos studijos VU išugdė žinių troškimą, kasdien lydintį pasirinktame karjeros kelyje.
Požiūrį pakeitusios tarptautinės patirtys
Po studijų VU Vaida Velse pradėjo dirbti su įvairių socialinių sluoksnių žmonėmis. Ten ji suprato, kaip kultūra ir menas gali sumažinti atskirtį, kūryba – grąžinti žmones į aktyvią visuomenę, o laisvė ir kūrybos ekspresija – stiprinti bendruomenę.
Kardife pažinta meno įvairovė ir laisvė rinktis radikalią ekspresiją, alternatyvią muziką įkvėpė ją iš naujo įvertinti savo kultūrines šaknis. Londono daugiakultūriškumas ir įvairovė pašnekovei parodė, kaip svarbu kurti įtraukią, saugią ir prieinamą aplinką visiems. Oksfordo universitetas, kur teko dirbti tarptautinėje edukacijos grupėje įmonėje, sužavėjo intelektualia atmosfera ir bendruomenės dvasia. Daugiau nei ketverius metus karališkame Velso teatro ir muzikos koledže V. Andrijauskaitė įvardija kaip puikią patirtį ir pasakoja iš aktorių išmokusi mėgautis kūrybiniu procesu. Tuo metu Dubajuje pažinta tuštybė ir akla besaikybė padėjo suprasti, kad mieliausia būtų dirbti su kultūra viešajame sektoriuje.
„Tyrinėjau kultūrines scenas įvairiuose pasaulio miestuose, kol supratau, kad priėjimas prie meno gali ir turi būti labai skirtingas“, – sako V. Andrijauskaitė. Į gimtąjį Panevėžį ji grįžo supratusi, kad modernus menas gali ir turi būti pasiekiamas ne tik sostinėje.
Žmogų, kurį traukia profesinis meno aspektas, V. Andrijauskaitė palygino su aštuonkoju. Anot jos, toks žmogus turi turėti storą odą, bet būti minkštas viduje, gebėti burti komandą bendram tikslui. Taip pat reikalingas platus matymas, gebėjimas prisitaikyti, skaitmeninis ir finansinis raštingumas. Ji įsitikinusi, kad siekiant ugdyti platesnį kultūrinį supratimą ir būti pokyčio lyderiu būtinas trapdisciplininis, pavyzdžiui, meno vadybos, išsilavinimas. O gebėjimas analizuoti kultūrines tendencijas, jų išliekamąją vertę, stebėti auditorijos įsitraukimą ir kurti strateginius planus yra įgūdžiai, kuriuos ji išlavino dar studijuodama VU.
Stiprus lyderis mokosi nuolat
„Stasys Museum“ vadovė tvirtina, kad esminis įgūdis šiuolaikiniam lyderiui, ypač kultūros srityje, yra gebėjimas patogiai jaustis nepatogioje situacijoje, pasiryžimas prisiimti riziką.
„Tai reiškia, kad sugebu išlikti rami ir susikaupusi net ir sudėtingiausiose situacijose, kai reikia greitai priimti sprendimus, kurie nepopuliarūs, bet būtini, norint užtikrinti socialinį teisingumą ir lygybę. Ši kompetencija leidžia man suburti žmones – menininkus, kuratorius, edukatorius ir švietėjus, kurti bendras patirtis ir bendruomeniškumo jausmą, net jei tai reiškia išėjimą iš komforto zonos“, – sako V. Andrijauskaitė.
Kaip vadovė ir komandos narė ji labiausiai vertina atvirumą, laisvę veikti, žinių troškimą, tikslo turėjimą, norą padaryti neįmanoma, siekį tobulėti ir augti.
„Manau, kad tikslingas išsilavinimas, praktinė patirtis ir nuolatinis mokymasis yra būtini siekiant asmeninių tikslų ir įgyvendinant muziejaus misiją. Kultūros vadybos žinios ir patirtis dirbant su įvairiomis bendruomenėmis leidžia įveikti iššūkius holistiškai. Supratimas apie auditorijos poreikius, efektyvių komunikacijos strategijų kūrimas ir bendradarbiavimo skatinimas yra tai, ką darau kasdien, kad užtikrinčiau, jog muziejus išliks visiems svetinga patirčių erdve“, – sako muziejaus vadovė.
Metų kultūros reiškinys
Darbą „Stasys Museum“ V. Andrijauskaitė vadina svajonės išsipildymu. Pasak jos, tai unikali galimybė auginti kultūros įstaigos veiklą ir prasmingai susieti ją su bendruomene. Šiame karjeros etape ji susiduria su komandos subūrimo iššūkiais, galimybėmis kurti įtraukias parodas ir stebėti muziejaus tapimą gyvybingu meno ir dialogo centru. Jos vadovaujama komanda siekia, kad muziejus taptų menininkus ir bendruomenę telkiančiu reiškiniu. Muziejaus darbuotojų pastangos buvo pastebėtos, nes po mažiau nei metų gyvavimo „Stasys Museum“ buvo įvertintas LRT Metų apdovanojimuose ir tapo Metų kultūros reiškiniu.
„Džiaugiuosi, kad muziejus padeda permąstyti nusistovėjusius meno kanonus ir atverti duris provokuojančioms meno formoms bei idėjoms“, – mintimis dalijasi V. Andrijauskaitė.
Pasak pašnekovės, „Stasys Museum“ komandą labiausiai įkvepia bendras tikslas – atskleisti Panevėžio kultūros potencialą pasauliui. O pačią pašnekovę motyvuoja komandos narių iniciatyvos, noras ir užsidegimas mokytis gestų kalbos, kad muziejus taptų įtraukus ir prieinamas visiems. Vienas muziejaus prioritetų – dirbti su mokyklomis ir mokiniais, turinčiais specialiųjų poreikių ar įvairių neurolingvistinių sutrikimų.
V. Andrijauskaitė išskiria tiesioginio bendravimo su muziejaus lankytojais ir renginių dalyviais svarbą: „Mėgstu pakalbinti „Bolt“ vairuotojus, nes jie – kaip miesto veidrodis – atspindi bendrą pajautimą ir plačiosios visuomenės nuomonę apie daugybę dalykų.“
„Ryšį su bendruomene kuria kokybiškos patirtys, originalus meno turinys, empatiškas ir šiltas priėmimas. Mums svarbu, kad kiekvienas lankytojas jaustųsi jaukiai ir patogiai, kad galėtų atsipalaiduoti ir pasinerti į meno pasaulį. Stengiamės sukurti erdvę, kurioje žmonės galėtų susitikti, bendrauti, dalytis idėjomis ir įkvėpti vieni kitus. Mums labai svarbu, kad muziejus būtų ne tik vieta, kur galima pamatyti meną, bet ir vieta, kur galima patirti bendrumo jausmą, pasijausti dalimi kažko didesnio“, – apibendrina V. Andrijauskaitė.
Komentarų nėra. Būk pirmas!