Prokuroro darbas dažnam atrodo tarsi iš detektyvinio serialo – pilnas įtampos ir kovų už teisingumą. Tačiau, kaip teigia Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras ir Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto partnerystės docentas Gintaras Jasaitis, dėstantis Baudžiamosios justicijos magistrantūros programoje, realybėje šis darbas reikalauja ne tik emocinio atsparumo, bet ir nuolatinio intelektinio įsitempimo, o gyvenime būtina rasti ir kūrybiškų atokvėpio formų.
Vis dėlto, jo teigimu, studentai neturėtų bijoti rinktis baudžiamosios teisės krypties, nes ji – įdomesnė ir turinti daugiau žavesio, nei gali pasirodyti.
Prokuroro darbas atskleidžia kitokią gyvenimo pusę
Pasak prokuroro, darbas baudžiamosios teisės srityje atveria galimybę pamatyti tai, apie ką dažnas žmogus net nesusimąsto – nusikaltimų mechanizmus ir žmonių motyvacijas. „Baudžiamojoje teisenoje tu sužinai tą tikrąją gyvenimo pusę – žmonių santykius, nusikaltėlių požiūrį į tam tikrus dalykus“, – sako G. Jasaitis.
Prokuroras pabrėžia, kad šis darbas reikalauja gebėjimo aiškiai atskirti moralines ribas. „Visa prokurorų veikla baudžiamajame procese turi būti etiška – tu turi labai puikiai atskirti gėrio ir blogio ribas, pykčio ir užuojautos santykį“, – sako jis. Tokios ribos padeda nepasiklysti priimant sprendimus, turinčius realią įtaką žmonių likimams.
„Prokuroras pagal savo kompetenciją vykdo dvi pagrindines funkcijas: vadovauja ikiteisminiam tyrimui, jį organizuoja ir palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose. Aišku, kaip ir minėjau, yra specifika kituose padaliniuose, kur prokurorai dar ir savarankiškai atlieka ikiteisminius tyrimus, bet iš esmės ką visa tai reiškia? Tai reiškia paprastą dalyką – kad tas kolega, kuris pasirenka prokuroro kelią, pamato nusikalstamo pasaulio gyvenimą betarpiškai.“
Dirbtinis intelektas – pagalbininkas, bet ne bylų sprendėjas
Kalbėdamas apie technologijos naujoves ir pokyčius teisės sistemoje, G. Jasaitis pabrėžia dirbtinio intelekto (DI) svarbą. Nors jau dabar kai kurie procesiniai dokumentai, pavyzdžiui, skundai ar apeliaciniai prašymai, kartais atrodo tarsi sukurti ne žmogaus, prokurorui svarbiausia išlieka turinys. „Pasižiūri turinį ir sprendi – ar yra pagrindas priimti vieną ar kitą procesinį sprendimą, ar nėra“, – sako jis.
DI, pasak prokuroro, neišvengiamai taps vis dažnesniu pagalbininku, padedančiu taupyti laiką: „Tai įrankis, kuris sutrumpins proceso dalyvių laiko sąnaudas – tiek rašant skundus, tiek priimant sprendimus. Prokuratūros darbuotojai jau dabar yra metodiškai supažindinami su DI panaudojimo galimybėmis.“
Tapymas – atsitraukimas nuo įtemptos rutinos
Nepaisant intensyvios kasdienybės, prokuroras randa laiko ir kūrybai – jis tapo. Tapyti pradėjo visai netikėtai – iš pradžių tik tam, kad padėtų dukrai mokykloje. „Nusipirkau akrilinių dažų, drobių, teptukų… Pasižiūrėjau, kad jai puikiai sekasi, ir pabandžiau pats“, – prisimena jis.
Šiandien G. Jasaitis tapo abstrakčius paveikslus – tikrovės atvaizdavimas jo kūryboje nėra svarbiausia. „Negalėčiau nupiešti žmogaus labai tiksliai, bet kai kurie paveikslai pavyksta labai gerai“, – sako jis. Tapyba, anot prokuroro, padeda atsitraukti nuo darbinės rutinos, nors laiko tam dažniausiai atsiranda tik žiemą, kai mažiau ūkinių darbų: „Žiemą visada ką nors nutapau. O kai išeisiu į pensiją, galėsiu tapyti ir nuo pat ryto.“
Paklaustas apie laisvalaikio svarbą teisininkui, G. Jasaitis pripažįsta, kad tai būtina dirbant psichologiškai intensyvų darbą. „Prokuroro darbas psichologiškai ir intelektualiai gana intensyvus. Kai reikia atsipalaiduoti – hobis tampa labai svarbus“, – sako jis. Be tapybos, jo gyvenime vietos randa ir žvejyba, daržininkystė, medžio ir metalo darbai. Tokia įvairovė padeda išlaikyti pusiausvyrą.
Studentams teisininkas linki nesiblaškyti
Paklaustas, kokią žinią norėtų perduoti būsimiems arba esamiems teisės studentams, G. Jasaitis į juos kreipėsi su patarimu: „Būkite baudžiamosios teisės specialistais, nesiblaškykite.“ Jo nuomone, baudžiamoji teisė – tai sritis, kurioje iš tiesų pažįstama tikroji gyvenimo realybė, taigi studentai, kuriuos domina nusikaltimų nagrinėjimas ir kurie jaučiasi esą psichologiškai stiprūs, kviečiami rinktis šią sritį.
„Pasirinkęs baudžiamąją teisę tu pamatai, kaip viskas vyksta ne filmuose, ne spektakliuose, o tikrame gyvenime“, – sako prokuroras ir priduria, kad šis darbas suteikia ne tik profesinį pasitenkinimą, bet ir gilų suvokimą apie žmogaus prigimtį.
Visą pokalbį su G. Jasaičiu galite išgirsti VU Teisės fakulteto tinklalaidėje „Teisė TALK“. VU Teisės fakultetas jau turinčius aukštąjį universitetinį išsilavinimą kviečia rinktis Baudžiamosios justicijos magistrantūros studijas. Priėmimas į jas vyksta per VU Informacinę sistemą iki liepos 1 d. 17 val.
Komentarų nėra. Būk pirmas!