Viktorija Urbonaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

Jordanija, Turkija, JAV ir Taivanas – šiose šalyse ne tik lankėsi, bet ir gyveno bei studijavo Viktorija Urbonaitė per savo ketverių metų trukmės bakalauro studijas Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto (VU FsF) Azijos ir transkultūrinių studijų institute. Azijos studijų absolventė pasakoja apie savo akademine kelionę, kuri suteikė įspūdingos tarptautinės patirties.

Pasirinkta Azijos studijų bakalauro programos Artimųjų Rytų studijų specializacija Viktorijai leido ne tik pažinti regiono kultūras, bet ir paskatino leistis į kur kas platesnę transkultūrinę kelionę.

„Šios studijos man davė labai daug – visus studijų metu įgytus gebėjimus galėjau pritaikyti realiose praktinėse situacijose. Universitetas suteikė tvirtų kompetencijų, kad galėčiau dalyvauti mokslinėse diskusijose nepriklausomai nuo šalies ir auditorijos“, – sako Viktorija.

Kelias nuo Žemaitijos iki VU

Viktorijos akademinė kelionė prasidėjo iš Žemaitijos Platelių miestelio atvykus į sostinę. Naujas miestas, nepažįstama aplinka ir unikalios studijos VU FsF Azijos ir transkultūrinių studijų institute greitai tapo jos kasdienybe.

„Pirmame kurse turėjau prisijaukinti ne tik studentišką gyvenimą, bet ir naują miestą. Žemaitiškas būdas ir studijų kryptis padėjo išsiskirti, atrasti bendraminčių ir pasijausti savo vietoje“, – prisimena ji.

Antrame ir trečiame kurse Viktorija pasirinko ambicingą kelią – dvejus metus buvo išvykusi dalinių studijų užsienyje.

Viktorija Urbonaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

Jordanija, Turkija, JAV ir Taivanas

Jordanija tapo pirmąja stotele, kur Viktorija pradėjo gilintis į Artimųjų Rytų regioną iš vidaus – tiesiogiai iš vietinių mokydamasi arabų kalbos bei levanto dialekto ir laisvalaikiu tyrinėdama mažai turistų lankomas vietoves.

Turkijoje ji turėjo galimybę gilintis į islamo religiją ir filosofiją: „Paskaitos apie hadisų metodologiją, tafsirų istoriją, islamo filosofiją – visa tai atvėrė naujus horizontus, kurių nebūčiau galėjusi patirti būdama Vilniuje.“

JAV Džordžijos valstijoje esančiame moterų koledže Viktorijai didžiausią įspūdį darė akademinė laisvė – čia ji gilinosi į antropologinę literatūrą, islamo tyrinėjimus iš šiitiškos perspektyvos ir prisidėjo prie naujo kursų ciklo apie Bolivudo industriją kūrimo.

Nuvykusią į Taivaną, kur kultūriniai skirtumai buvo bene ryškiausi, ją mokė dėstytojai iš viso pasaulio: „Mokiausi diplomatijos pagrindų iš buvusio Naujosios Zelandijos ambasadoriaus, kultūrinės psichologijos iš Honkonge užaugusio profesoriaus ir arabų kalbos iš gimtakalbio egiptiečio.“

Be to, Viktorija ėmėsi savanorystės Taivano švietimo ministerijos ICL programoje, kurios metu aplankė 60 taivanietiškų mokyklų ir jose dalinosi lietuviška kultūra.

„Taivanas tapo kertiniu lūžiu – supratau, kad mane domina visa Azija, todėl sieksiu toliau gilinti tiek praktines, tiek teorines žinias įvairiose šalyse“, – teigia absolventė.

Viktorija Urbonaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

DI eksperimentai ir teorija praktikoje

Bakalauro baigiamajam darbui Viktorija pasirinko neįprastą temą – „Sapnų reikšmė islamo tradicijoje“. Jame mergina analizavo istorinę literatūrą ir atliko eksperimentą su dirbtiniu intelektu (DI), bandydama įvertinti, kaip šiuolaikinės DI sistemos interpretuoja sapnus remiantis klasikiniais musulmonų mąstytojų tekstais. Savo tyrimą ji pristatė ir VU Filosofijos fakulteto studentų mokslinėje konferencijoje.

Grįžusi į Lietuvą, ketvirtame kurse Viktorija atliko praktiką ir įsidarbino tarptautinėje įmonėje „Citco“, kurioje ėmėsi kurti kultūrinės tolerancijos mokymus. Absolventės analizės pagrindu parengti mokymai netrukus bus pristatyti keliems tūkstančiams darbuotojų visame pasaulyje.

„Tyrinėjau, kaip darbuotojai iš skirtingų kultūrų suvokia mūsų kuriamus mokymus, požiūrį į darbą komandoje, laiką bei kokybę. Tai buvo labai praturtinanti patirtis“, – pasakoja Viktorija.

Paklausta, kas labiausiai formavo jos pasaulėžiūrą, mergina nedvejodama atsako: „Dėstytojai, draugai, kelionės ir nuolatinis ieškojimas.“

Svarbiausias jos patarimas būsimiems studentams – nebijoti klajoti, keisti planus ir augti per transkultūrines patirtis.

Viktorija tęsia savo kelią siekdama naujų akademinių ir kultūrinių patirčių – ji jau išvyko į Indijos rytinę pakrantę dirbti mokytoja, kur tęs savo pažintį su Azija naujame regione, tik šįkart pedagoginėje srityje.