Beveik tris dešimtmečius profesorius Hansas Kjeldsenas iš Orhuso universiteto (Danija) glaudžiai bendradarbiauja su Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto mokslininkais, kartu tyrinėdamas žvaigždžių sandarą. 2024 m. už iškilius mokslinius pasiekimus ir ilgametę partnerystę su Lietuvos astronomais jam suteiktas VU garbės daktaro vardas. Jo plėtojami asteroseismologijos metodai, leidžiantys pažvelgti į žvaigždžių gelmes per jų virpesius, įdiegti ir NASA „Kepler“ kosminėje misijoje, atvėrė naujas galimybes suprasti žvaigždžių evoliuciją ir aptikti egzoplanetas (planetas, skriejančias aplink kitas žvaigždes, už Saulės sistemos ribų).

Asteroseismologija: ką atskleidžia žvaigždžių virpesiai

Prof. H. Kjeldsenas yra ne tik vienas žymiausių pasaulio asteroseismologų. Mokslininkų bendruomenė jį puikiai pažįsta kaip ekspertą, pasižymintį šiltu ir atviru bendravimo stiliumi, gebėjimu paaiškinti sudėtingus dalykus ir nuoširdžiu atsidavimu tiek tyrimams, tiek dėstymui.

Asteroseismologija panaši į seismologiją Žemėje, tik vietoje žemės drebėjimų stebimi svyravimai žvaigždėse. Anot astrofiziko, teleskopas gali parodyti, kas žvaigždėje vyksta, suteikti išplėstinę duomenų seriją, bet įdomiausia yra tai, kas sužinoma, ir pats informacijos išgavimo procesas.

„Per daugelį metų kartu su grupe Orhuse ir čia, Lietuvoje, sukūriau metodus, kaip išgauti specifinę informaciją, kad sužinotume tikrai svarbių dalykų apie žvaigždes. Pamenu, kai pirmą kartą savo duomenyse aptikau naujus svyravimus žvaigždėse. Tai buvo toks įkvepiantis dalykas – pamatyti tai, ko niekas kitas anksčiau nematė, ir taip bandyti sudėlioti mozaiką mokslo paveiksle“, – pasakoja profesorius apie informaciją, kuri slepiasi žvaigždės gelmėse ir kurios negalima matyti iš išorės. Tokia informacija apima vidinę jų struktūrą, fizikinius procesus ir evoliuciją.

Nuo Molėtų teleskopų iki NASA misijų

Pirmąjį apsilankymą gamtos apsuptoje VU Molėtų astronomijos observatorijoje mokslininkas prisimena kaip įkvepiantį. Tuomet jis dalyvavo vienoje iš pirmųjų studentams skirtų tarptautinių vasaros mokyklų.

„Mane pakvietė Janas Erikas Solheimas, profesorius iš Norvegijos. Prof. Gražina Tautvaišienė jį taip pat seniai pažinojo. Kai atvykau, įspūdį man paliko didelės ambicijos ir tai, kad studentai naudojasi visomis galimybėmis. Mes, dėstytojai, glaudžiai dirbome su studentais ir jų projektais mažomis grupėmis visą programos laikotarpį. Visi kolegos buvo labai atsidavę. Anuomet galimybė nuoširdžiai įsitraukti ir susikoncentruoti mane labai įkvėpė. Nežinojau, kaip tai padaryti Danijoje, bet Molėtuose, greta miškų, pasisekė. Nebuvo kur pabėgti“, – juokauja profesorius, prisimindamas laiką, kai neblaškydavo išmanieji įrenginiai ir nuolatinis informacijos srautas.

Prof. H. Kjeldsenas pasakoja, kad netrukus buvo pradėti stebėjimai ne tik VU Molėtų astronomijos observatorijos teleskopais, bet ir nuotoliniai stebėjimai Šiaurės šalių optiniu teleskopu ir kitų observatorijų teleskopais. Mokslininkų grupė, pasitelkdama spektroskopijos metodus, Lietuvoje analizavo žvaigždes, jų atmosferas ir savybes.

„Tuo metu nedaug dirbau su egzoplanetomis, tačiau atsirado galimybė bendradarbiauti su JAV ir „Kepler“ (NASA kosminio teleskopo) grupe. Duomenis iš kosminių misijų įtraukėme į vasaros mokyklas. Iš tų mokyklų išaugo tyrimai ir mes supratome – jei kuriame projektus kartu, kosminių misijų organizavimas taip pat turi būti atviras. Nusprendėme, kad kiekvienas studentas ir tyrėjas gali prisijungti prie komandų. Nereikėjo finansiškai prisidėti – dirbome su duomenimis, o jų buvo gausybė, negalėjome visų apdoroti“, – pabrėžia profesorius.

Pasak pašnekovo, VU Molėtų astronomijos observatorijoje atliekami atskirų žvaigždžių matavimai, pavyzdžiui, cheminės, amžiaus, evoliucijos nustatymas, labai naudingi juos siejant su kitais duomenimis.

„Taip apdorodami duomenis su VU astrofizikais privalėjome dirbti išvien, komandiškai, viskas buvo sustyguota. Tai ir yra astrofizikos stiprybė“, – džiaugiasi mokslininkas. Molėtų astronomijos observatorijoje dirbančių mokslininkų kompetencijas ir turimą įrangą jis itin vertina: „Čia atliekami tyrimai leidžia gauti tokius duomenis, kokių niekur kitur nepavyktų surinkti – astrofizikai čia juos ne tik surenka, bet ir analizuoja, išmano, kaip juos apdoroti.“

Bendradarbiavimas moksle stiprina supratimą apie Visatą

Prof. H. Kjeldsenas išskiria kelias priežastis, kodėl tarptautinis bendradarbiavimas astronomijoje yra būtinas: „Visatoje objektai skleidžia elektromagnetinę spinduliuotę visame spektre – nuo rentgeno iki radijo bangų. Norint išsamiai pažinti bet kurį dangaus kūną, reikia viso spektro duomenų. Nė viena institucija neturi visapusiškos įrangos, todėl tik bendradarbiaujant galima išvysti bendrą vaizdą.“

„Skirtingai nei kai kuriose fizikos srityse, kur užtenka vieno instrumento, astronomijoje būtina derinti tiek kosmines misijas, tiek antžeminius teleskopus. To, ką tiriame su teleskopais, neįmanoma padaryti per kosminę misiją ir darbas VU Molėtų astronomijos observatorijoje yra puikus pavyzdys. To, kas daroma Molėtuose, neatkartosi jokios kosminės misijos metu – prietaisai didžiuliai ir sunkūs, neišeitų jų skraidinti ir įveiklinti kosmose“, – vietinių išteklių svarbą pasaulinių tyrimų kontekste pabrėžia astrofizikas.

Kita svarbi priežastis – nedidelė astrofizikų bendruomenė. Anot VU garbės daktaro, net ir turint visus duomenis, jų analizė reikalauja žinių ir bendrų pastangų: „Mūsų yra per mažai – neturime tam pajėgumų. Bendradarbiauju ne tik su Lietuva, yra daug kitų grupių, bet su šia ryšys – vienas artimiausių, taip jį kūrėme.“

Bendradarbiavimą mokslininkas įvardija kaip vertingą stimulą studentams tobulėti. Tarptautinė mokslo aplinka skatina jaunus žmones kurti savas idėjas ir plėsti akiratį, o pažintys su kolegomis ir jų metodais tampa neatsiejama profesinio augimo dalimi. „Žinoma, galima pasibelsti į mano kolegų duris, bet daug natūraliau studentus siųsti į, pavyzdžiui, vasaros mokyklas“, – sako prof. H. Kjeldsenas.

Mokslas – kultūros dalis ir vertybinė veikla

Profesorius mokslą suvokia kaip kultūrinį reiškinį. „Mokslo srityje galime puikiai diskutuoti nepaisant kalbų skirtumų. Ypač svarbu stengtis suprasti kitas visuomenes ir kultūras – taip suvokiame, kad ne visur viskas taip pat kaip namuose. Mokslas – tai bendras žmonijos interesas“, – apie svarbą atvirai dalytis žiniomis visame pasaulyje kalba astrofizikas.

Pasak jo, ši atvirumo kultūra ypač stipri astrofizikos srityje, kuri reikalauja tarptautinės infrastruktūros ir daugelio šalių bendradarbiavimo: „Tai ne tik nedidelių valstybių atvejis – net ir tokia milžiniška organizacija kaip NASA dirba vadovaudamasi atvirumo principais. Jų duomenimis naudojasi visa mokslininkų bendruomenė, dažnai – nemokamai, nes jie tiki, kad mokslo duomenys turėtų būti prieinami visiems.“

Jis pabrėžia, kad mokslas neturėtų būti vertinamas vien ekonominiu požiūriu – tai visų pirma vertybinė veikla, grįsta bendradarbiavimo kultūra. Jo teigimu, ši kultūra yra būtina tiek Lietuvoje, tiek Danijoje, jei norime išlaikyti atvirą ir tvarią mokslo sistemą.

Suprantamai ir pradinukui, ir doktorantui

Prof. H. Kjeldsenas aktyviai užsiima mokslo populiarinimu visuomenėje, o dėstydamas stengiasi kalbėti paprastai, žinioms įtvirtinti taiko įvairius mokymo metodus. Anot jo, vienas iš svarbiausių dalykų – tai, ką norima perteikti, susieti su savo kultūra ir kalba.

Pasak profesoriaus, nors prieiga prie informacijos šiandien nebėra sudėtinga, iškyla kitų iššūkių, reikalaujančių daugiau atsakomybės ir kritinio mąstymo ją vertinant.

„Mes ugdome mokytojus bei tyrėjus ir ši mintis yra svarbi abiem grupėms. Pavyzdžiui, Danijoje, kaip ir Lietuvoje, kasdieniame gyvenime angliškai nekalbame, nors paprastai informaciją internete randame angliškai. Pastebiu, kad kai studentai, kuriems vadovauju, rašo ataskaitas, vartoja angliškus žodžius, tačiau nebūtinai žino, kokia yra jų reikšmė, arba pasimeta versdami“, – pasakoja jis.

Astrofizikas kelia sau užduotį kuo aiškiau perteikti informaciją ir specifinę mokslinę kalbą „išversti“ skirtingoms auditorijoms. „Astrofizika – tai patrauklus būdas naująją kartą įtraukti į mokslą. Stengdamasis viską supaprastinti supratau, kad daugelį dalykų, kuriuos dėstau universitete, galima paaiškinti ir jaunesniems mokiniams. Žinoma, tai nėra tas pats, nes nenaudoju sudėtingų formulių ar matematikos, tačiau astrofiziką galima perteikti per vaizdinius – kalnus, akmenis ar galaktikas. Dažnai intensyviai gilindamasis į temą pamiršti, kas suprantama, o kas – nebe“, – sako pašnekovas ir priduria esąs įsitikinęs, kad tai sritis, kuria lengva sužadinti smalsumą ir padėti suprasti pasaulį. Tai rodo ir paties mokslininko pavyzdys – prieš jam pradedant lankyti mokyklą buvo leidžiamos pirmosios raketos ir žmonės nusileido Mėnulyje. Tuo susidomėjęs jis susižavėjo dangumi, žvaigždėmis ir planetomis.

„Nors galėčiau mokyti mažiau, vis tiek tuo užsiimu. Man tai ne tik labai patinka, bet ir padeda išsigryninti, ką pats suprantu geriau, o kur dar reikia pasitempti. Jeigu pradinukai nesupranta, apie ką kalbu – tai reiškia, kad kažką darau neteisingai“, – sako profesorius ir pabrėžia, kad švietimas yra neatsiejama mokslinių tyrimų dalis.