Šį rudenį sueina dešimt metų, kai Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakultete buvo atnaujinta farmacijos studijų programa. Akademikų ir alumnų bendruomenė mena 2015-uosius, kai po 65 metų pertraukos VU buvo vėl pradėti rengti vaistininkai. Šis dešimtmetis – istoriškai ir akademiniu požiūriu svarbus Lietuvos farmacijos mokslo raidos etapas.
Apie tai, kaip pavyko sukurti farmacijos studijų programą VU ir kokios yra šios srities perspektyvos Lietuvoje, mintimis dalijasi VU Farmacijos ir farmakologijos centro vadovė doc. Kristina Garuolienė, buvęs VU Medicinos fakulteto dekanas, inicijavęs farmacijos studijų atnaujinimą, prof. Algirdas Utkus ir pirmosios atnaujintos VU farmacijos studijų laidos alumnė Emilija Matelytė.
Studijų programos sugrąžinimas
Vaistininkystės istorijos VU ištakos – gilios, siekiančios daugiau nei tris šimtus metų, o šios srities studijų dėstymo pradžia laikomi 1803 m., kai buvo įkurtas Farmacijos skyrius. Tačiau dėl geopolitinių pertvarkų šios studijų programos išlikimui ne sykį kilo grėsmė: VU ne kartą buvo reorganizuotas, pervadintas, netgi uždarytas.
Po Antrojo pasaulinio karo šią studijų programą palietė vykdytos reformos. Tuo metu VU Medicinos fakultete buvo rengiami farmacijos studentai, tačiau, įkūrus Medicinos institutą Kaune, 1950 m. šios srities specialistų rengimas Vilniuje buvo nutrauktas. Atnaujinti farmacijos studijų programą VU galimybė atsirado tik po ilgos pertraukos, 2015 m. Neilgai trukus farmacijos studijų programai tobulinti ir vykdyti VU Biomedicinos mokslų institute buvo įsteigtas Farmacijos centras, o jau 2020 m. pirmiesiems farmacijos magistrantūros absolventams įteikti diplomai.
Pasak buvusio VU Medicinos fakulteto dekano prof. A. Utkaus, idėja atnaujinti farmacijos studijas VU kilo gerokai anksčiau nei prieš dešimtį metų. „Anuomet su dekane prof. Zita Aušrele Kučinskiene kalbėdavomės šia tema ir turėjome norą atgaivinti farmacijos studijų programą. Kai 2012 m. tapau dekanu, ėmėmės realių žingsnių, nes jau turėjome sutarimą fakulteto viduje: surinkome būrį kolegų entuziastų, tuo metu dirbusių Medicinos fakultete ar Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje, o vietą studijoms atradome tuomečio vivariumo patalpose“, – pasakoja profesorius.
Prof. Algirdas Utkus / VU Medicinos fakulteto archyvo nuotr.
Anot doc. K. Garuolienės, neturint farmacijos studijų krypties, sveikatos mokslų universitetinės studijos buvo tarsi nevisavertės: „Galima sakyti, trūko vienos svarbios grandies. Pačioje pradžioje buvo nemažai nerimo dėl administracinių, ūkinių problemų, auditorijų pritaikymo. Visi labai laukė pirmųjų studentų ir siekė, kad studijos jiems vyktų kuo kokybiškiau. Studijų programa buvo sukurta pagal europinį standartą, kad jas baigę farmacininkai galėtų dirbti Europos Sąjungos šalyse“, – pasakoja ji.
Viena pirmųjų farmacijos studijų programos studenčių buvo E. Matelytė. „Norėjau įgyti žinių apie įvairius vaistus ir jų vartojimą. Nuo pat pradžių studijos buvo įdomios, o programa – gerai sudaryta ir aiški. Studentų buvo nedaug, tad dėstytojai kiekvieną iš mūsų pažinojo asmeniškai“, – prisimena alumnė. Šitaip, sekant europiniu standartu ir bendradarbiaujant su studentais, startavo farmacijos studijų programa, į kurią šiemet įstojo dvigubai daugiau studentų nei programos atkūrimo pradžioje.
Išplėtota aukšto lygio edukacinė programa
VU Medicinos fakultete vykdant farmacijos studijas nuo 2015 m. padaryta akivaizdi pažanga. Pavyko sukurti aukščiausius standartus atitinkančią penkerius metus trunkančią programą, kurioje, be fundamentaliųjų dalykų, būsimi specialistai mokosi ir vaistų chemijos, farmacinės chemijos, socialinės farmacijos. Bene svarbiausi įvykiai per šiuos dešimt metų buvo Farmacijos ir farmakologijos centro įkūrimas bei Groningeno instituto priežiūros paslaugų valdymo modelio (GIMMICS®) integravimas į studijų programą.
Nuo 2019 m. studentai dalyvauja GIMMICS® modeliavimo žaidime, trunkančiame kelias savaites, kurio metu suburtos studentų komandos valdo imitacines vaistines. Lietuvoje šią edukacinę programą yra integravęs tik VU.
Prie studentų vaistinės valdymo įgūdžių ugdymo prisidėjo ir tai, kad nuo 2020 m. studentai turi galimybę atlikti praktiką „Universiteto vaistinėje“. Per dešimtį metų pavyko išgryninti gerai organizuotą, stabilią studijų struktūrą ir aiškius mokymosi programos tvarkaraščius. Studentai dažnai pastebi, kad VU farmacijos studijų programoje daug dėmesio skiriama chemijai – neatsiejamai farmacijos mokslo daliai.
Labai svarbi ir praktinė farmacijos studijų programos dalis: vis dažniau į ją įtraukiamos klinikinės farmacijos užduotys – vaistų pacientams parinkimas, dozių nustatymas, paciento stebėjimas ir jo švietimas apie vaistų vartojimą. Ši praktika ne tik orientuoja būsimus vaistininkus ir farmakologus į pacientų priežiūrą, bet ir leidžia įsivertinti būsimą darbo vietą, ateities veiklos pobūdį. „Nuo 2023 m. veikia farmacijos mokslo būrelis, jame dalyvaujantys studentai ruošia savarankiškus mokslinius darbus, kuriuos pristato kasmetinėse Studentų mokslinės veiklos tinklo ir tarptautinėse konferencijose“, – dar vieną svarbų žingsnį studijų programos kokybiškumo link išskiria doc. K. Garuolienė.
Doc. Kristina Garuolienė / VU Medicinos fakulteto archyvo nuotr.
Dešimtmetis, atskleidęs farmacijos pažangą
VU Medicinos fakultetas per dešimtmetį jau išleido 181 farmacijos absolventą, praėjusią vasarą diplomus gavo penktoji laida. Šiuo metu įvairiuose kursuose studijuoja apie 240 būsimų farmacininkų. Pasak doc. K. Garuolienės, svarbiausi farmacijos studijų programos dešimtmečio rezultatai – absolventų sėkmė. „Labai džiaugiamės ir didžiuojamės jų karjera ir tuo, ką jie daro Lietuvai. Studijų programa tėra priemonė, tačiau didžiausius nuopelnus jaučiame matydami savo absolventus, įsiliejančius į farmacijos sritį“, – sako docentė.
Pirmosios atnaujintos VU farmacijos studijų programos laidos absolventė E. Matelytė pasakoja, kad po studijų karjerą pradėjo vaistų registracijos srityje, konsultacinėje kompanijoje, vėliau išvyko dirbti į Europos vaistų agentūrą Nyderlanduose, joje per ketverius metus įgijo darbo patirties ir grįžo į Lietuvą. Šiuo metu, dalyvaudama programoje „Kurk Lietuvai“, ji Sveikatos apsaugos ministerijoje įgyvendina projektą apie inovatyvių vaistų prieinamumą Lietuvoje. „Dalis kursiokų grįžo dirbti į savo gimtuosius miestus, kiti įsidarbino didžiuosiuose miestuose. Visų absolventų pasirinkimą daugiausia lėmė asmeninės aplinkybės. Aš pati išvykau dirbti į užsienį, tačiau dabar jaučiu norą sukaupta tarptautine patirtimi dalintis su kolegomis Lietuvoje“, – teigia farmacijos specialistė.
Nuo 2015 m. VU Medicinos fakultete parengti farmacininkai sėkmingai įsidarbina vaistų prekybos ir gamybos įmonėse, sveikatos priežiūros įstaigose, valstybinėse institucijose, mokslinius tyrimus atliekančiose įstaigose, vaistų gamintojų atstovybėse ir farmacijos kompanijose. Į šį dešimtmetį įsiterpė ir neregėtas iššūkis – COVID-19 pandemija. Tuomečiams farmacijos studentams netikėtai atsirado galimybė įsitraukti į kritinės situacijos valdymo procesus: atlikti visuomenės edukavimo, nuraminimo funkciją, teikti konsultacinę pagalbą, savanoriauti.
E. Matelytė, kaip ir daugelis Medicinos fakulteto studentų, prisijungė prie savanoriškos veiklos – padėjo Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui stebėti asmenis, turėjusius aukštos rizikos santykį su sergančiaisiais koronavirusu, telefonu rinko informaciją apie jų savijautą ir poreikį gauti socialinę ar psichologinę pagalbą dėl izoliacijos režimo.
„Turėjome neeilinę galimybę stebėti, kaip veikia farmacijos pramonė: nuo absoliučios nežinomybės iki pirmųjų vakcinų atradimo praėjo išties labai mažai laiko. Tai įrodė, koks efektyvus gali būti tarpsektorinis bendradarbiavimas, ir sustiprino pasitikėjimą farmacijos specialistų darbu“, – pasakoja pašnekovė.
Perspektyvi specialybė
Pasak doc. K. Garuolienės, farmacija yra itin saugus karjeros pasirinkimas – šios srities specialistai dažnai įsidarbina dar net nepabaigę studijų. Vis dėlto vaistininkų Lietuvoje trūksta, tai – ypač opi problema mažuose miestuose. „Realybė tokia, kad dabartinę fizinių vaistinių perspektyvą, o jose jau yra vaistininkų trūkumas, bus sunku pakeisti, nes tai – privatus verslas. Pasaulyje stebimos tendencijos, kad vaistinių plėtros kryptis yra internetinė prekyba, to tikrai neišvengsime. Kita medalio pusė – tai, kad vaistininko darbo vieta persikels iš vaistinės į gydytojo kabinetą. Vaistų pratęsimas, receptų išrašymas galės vykti toje pačioje įstaigoje, į kurią pacientas ateina gydytis“, – komentuoja ji.
Anot docentės, universitetas paruošia išsilavinusius ir adaptyvius, atvirus naujovėms specialistus, jie prisitaikys prie pokyčių farmacijos srityje. Didėjant senjorų informaciniam raštingumui, daugėja žmonių, gebančių savarankiškai susirasti informaciją ir užsisakyti vaistus. Fizinė vaistinė turėtų tapti tik vieta įsigyti vaistus, tačiau išsamus konsultavimas ir personalizuotas vaistų parinkimas turėtų persikelti į gydymo įstaigas, kuriose ateityje dirbs vaistininkai. Tai lemia prielaida, kad specialistas gali kokybiškai patarti ir parinkti vaistus tik turėdamas išsamią informaciją apie pacientą ir jo negalavimus.
Šiais laikais vaistininko darbas apima ne tik pacientų konsultavimą ir vaistų pardavimą. Šie specialistai taip pat gamina vaistus, atlieka kai kurias į vaistinę atėjusio paciento sveikatos patikros procedūras, pavyzdžiui, matuoja kraujospūdį. Be to, padidėjus sergamumui gripu, erkiniu encefalitu ir dėl COVID-19 pandemijos nulemtų reformų imta aktyviai skiepyti pacientus vaistinėse. Taigi vaistininko prestižas visuomenėje auga, dažnai jais pasitikima ne mažiau nei gydytojais. Svarbu paminėti, kad VU Medicinos fakultete įgytas vaistininko išsilavinimas yra pripažįstamas Europos Sąjungoje (ES), todėl absolventams atsiveria galimybės įsidarbinti užsienio šalyse.
Kaip pažymi E. Matelytė, specialistai, baigę farmacijos studijas, gali dirbti valstybinėse ir Europos institucijose, pavyzdžiui, Europos vaistų agentūroje, Europos cheminių medžiagų agentūroje, Europos Komisijoje ar ES narkotikų agentūroje. Pasak jos, farmacijos studijų metu įgytos žinios nebūtinai nuveda vaistininko keliu, yra begalės kitų galimybių ir šių žinių pritaikymo būdų.
Emilija Matelytė / Asmeninio archyvo nuotr.
„Vieni nori tapti sveikatos specialistais – patarti žmonėms dėl galimų vaistų sąveikos, o kiti save mato sveikatos politikoje, priimančius sprendimus farmacijos politikos srityje. Aš Europos vaistų agentūroje prisijungiau prie vaistų trūkumo valdymo komandos, kurioje turėjau atsakomybių valdant COVID-19 pandemijos sukeltus vaistų trūkumus, taip pat įgyvendinome reglamentą dėl didesnio Europos vaistų agentūros vaidmens ruošiantis krizinėms situacijoms ir jas valdant. Buvau atsakinga už įvairius strateginius ir techninius tarpinstitucinius projektus, kritinį antibiotikų ir kitų reikšmingų vaistų trūkumo ar įvykių, kurie galėtų paveikti vaistų tiekimą, valdymą“, – pasakoja alumnė.
Anot prof. A. Utkaus, šią studijų programą renkasi gabūs studentai, kasmet jų sulaukiama vis daugiau. „Linkėčiau, kad ši programa išliktų tokia pat patraukli mūsų jaunimui, progresuotų ir telktų dėmesį ne vien tik į vaistininko, dirbančio vaistinėje, rengimą, bet ir plačiau – į farmakogenetiką, farmakogenominius tyrimus, kurie tarnauja personalizuotai medicinai. Tai jau plėtojama Vakaruose, tikiu, kad tai yra ir Lietuvos farmacininkų ateitis: mes galime būti įdomūs pasauliui, jei kursime dalykus, kurie keičia pasaulį“, – kalbėjo profesorius.
Pasak doc. K. Garuolienės, ateityje VU planuojama sukurti podiplominių farmacijos studijų programą: rengti klinikinius vaistininkus, kurie dirbtų ligoninėse, gydymo įstaigose ir reikšmingai padėtų parinkdami vaistus, jų dozes bei galimas vaistų sąveikas pagal simptomus ir paciento nusiskundimus.
„To reikalauja besikeičianti situacija: vaistų daugėja, tad visus juos išmanyti – tikras iššūkis. Todėl ateityje vaistininkai ims specializuotis tam tikrose vaistų grupėse, pavyzdžiui, onkologijai vartojamų vaistų, biologinės terapijos, autoimuninių ligų vaistų grupėje. Farmacijos sritis tikrai neblogai išvystyta kitose šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje. Ligoninės vaistininkai bendrauja su pacientais, parenka jiems vaistus, nuima didelį krūvį nuo gydytojų ir slaugytojų. Estijoje ir Latvijoje tokios studijos jau yra, todėl tam pasiruošti turėtume ir mes“, – teigia docentė.
Komentarų nėra. Būk pirmas!