Medicinos mokslo centras. VU MF archyvo nuotr.

Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Medicinos mokslų centras švenčia pirmąsias metines. Vos per vienerius metus jis tapo ne tik tyrimų erdve, įveiklinančia svarbiausias mokslo kryptis, bet ir gyvu traukos centru, buriančiu tarptautinę medicinos mokslininkų bendruomenę. Sukurtas bendradarbiavimui ir inovacijoms skatinti, centras vis labiau įsitvirtina kaip vieta, kur gimsta idėjos ir nauji moksliniai tyrimai.

Vizija – suburti mokslininkų bendruomenę

Vienas svarbiausių Medicinos mokslo centro tikslų – suburti mokslininkų bendruomenę, kuri dalintųsi idėjomis ir būtų atvira plėtoti mokslą kartu su klinikinių disciplinų ir fundamentaliųjų mokslų atstovais. Pasak VU Medicinos fakulteto dekano prof. Daliaus Jatužio, prieš metus šio centro durys atvertos su dideliu užsidegimu ir entuziazmu, turint ambicingą viziją – kurti transliacinio mokslo, personalizuotos ir skaitmeninės medicinos pamatus.

„Startas buvo tikrai neblogas, o šiandien džiaugiamės, kad mūsų centras jau pulsuoja inovacijomis, perspektyviais mokslo projektais, čia dirbančių žmonių pozityvumu ir bendruomeniškumu. Džiaugiuosi, kad kartu rašome naują Medicinos fakulteto istorijos skyrių. Kiekviena nauja diena centre – tai gyvas įrodymas, kad mūsų svajonė apie ateities medicinos mokslą ir mediciną tampa realybe, ir tai mus visus įkvepia eiti tolyn“, – džiaugiasi dekanas.

Čia sukurtos galimybės plėtoti naujas mokslo kryptis ir tarpdisciplininius tyrimus, o pats centro atidarymas lėmė poreikį peržiūrėti mokslinės veiklos valdymo ir organizavimo modelius. Pasak VU Medicinos fakulteto mokslo ir inovacijų prodekano doc. Karolio Ažukaičio, vienas svarbiausių pokyčių – Transliacinių sveikatos tyrimų instituto (TSTI) įsteigimas.

„Transliacinio mokslo esmė – priartinti laboratorijose atliekamus tyrimus arčiau realaus gyvenimo ir su sveikata susijusių problemų, siekti, kad mokslinių tyrimų rezultatai būtų taikomi klinikinėje praktikoje. Tai įgyvendinti galima tik nuosekliai plėtojant būtent į šiuos tikslus orientuotas mokslines temas ir stiprinant kompetencijas, atitinkančias šiuolaikines tendencijas“, – teigia jis.

Pasak TSTI direktoriaus prof. Tomo Poškaus, iš VU Medicinos fakulteto padalinių čia perėję dirbti kolegos gali daugiau laiko skirti transliaciniam medicinos mokslui. „Džiugina tai, kad mokslininkai, sukaupę tarptautinės patirties labai aukšto lygio mokslo įstaigose, grįžo į Lietuvą ir kuria savarankiškas mokslo grupes, kuriose plėtoja visiškai naujas mokslinių tyrimų kryptis. Labai džiaugiuosi ir tuo, kad VUL Santaros klinikų gydytojai randa galimybių dirbti kartu su Medicinos mokslo centro mokslininkais, generuoti naujas idėjas ir kai kurias mokslines naujoves bandyti klinikinėje praktikoje“, – komentuoja profesorius.

Medicinos mokslo centras. VU MF archyvo nuotr.

Ateities planai ir nauji tyrėjai

Vienas iš svarbiausių artimos ateities planų – Pažangaus ligų modeliavimo centro steigimas kartu su Utrechto universitetu, Utrechto universiteto Medicinos centru ir Santaros klinikomis. Jame planuojama plėtoti ne gyvūnais pagrįstus ligų modelius, pavyzdžiui, dirbti su organoidais, iš paciento ląstelių išaugintais audiniais. Jie svarbūs tiriant ligų mechanizmus ir kuriant personalizuotos medicinos inovacijas.

„Šis projektas – tarptautinių kompetencijos centrų, strateginės Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos investicijos į aukštųjų technologijų mokslinių tyrimų ir inovacijų plėtrą šalyje, dalis. Po ilgiau nei metus trukusių derybų su užsienio partneriais ir tarptautinio lygio atrankos procedūros jis įvertintas itin gerai ir gavo reikšmingą investiciją veiklos pradžiai. Tikimasi, kad šis centras ir jame kitais metais pradėsiančios dirbti tarptautinių tyrėjų vadovaujamos komandos iš esmės sustiprins transliacinio mokslo potencialą šalyje ir regioniniu mastu“, – sako doc. K. Ažukaitis.

Ypač džiaugiamasi prie TSTI prisijungusiais naujais tyrėjais, kurie papildo VU Medicinos fakulteto mokslinių tyrimų išteklius naujomis, išskirtinėmis kompetencijomis, įgytomis geriausiuose užsienio mokslinių tyrimų centruose.

Per šiuos metus sėkmingai įveiklintas vivariumas ir laboratorijos, tarp jų – DNR ir RNR reguliacijos laboratorija, Populiacijų genomikos laboratorija bei kitos. Į Eksperimentinės chirurgijos ir onkologijos laboratoriją perkelti anksčiau pradėti ir atliekami nauji tyrimai. Taikomųjų neuromokslų centre suburta tarpdisciplininė komanda vykdo fundamentinius ir taikomuosius tyrimus smegenų funkcijų srityje: pradėti projektai, skirti psichikos sveikatos ir neuromoduliacijos tyrimams, plėtojamos tarptautinės partnerystės su akademinėmis ir klinikinėmis institucijomis.

Dirbtinio intelekto pritaikymas, biobanko reikšmė

TSTI įkurdintas ir Skaitmeninės medicinos centras, kurio tikslas – skatinti skaitmeninę medicinos transformaciją Lietuvoje. Pasak centro vadovo prof. Arvydo Laurinavičiaus, per šiuos metus nuveiktas svarbus komandos formavimo darbas: prie skaitmeninės patologijos branduolio prisijungė medicinos informatikos ekspertai ir duomenų mokslininkai. VU ir Valstybės duomenų agentūros pasirašyta bendradarbiavimo sutartis atvėrė galimybes nacionalinio lygmens sveikatos fenotipo stebėsenos ir dirbtinio intelekto sistemoms kurti.

Skaitmeninės medicinos centre siekiama dirbtinio intelekto sistemas diegti įvairiose srityse. Anot prof. A. Laurinavičiaus, tai – kompleksinis uždavinys, kuriam reikia ne tik skaitmeninių duomenų integravimo, skaičiavimo pajėgumų bei algoritmų, bet ir įvairių sričių profesionalų bendradarbiavimo bei ugdymo.

Sveikatos priežiūros įstaigos licenciją gavo, savo veiklas vykdo ir fakulteto bei VU vardą garsina Medicinos mokslo centre atidarytas Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobankas, per metus surengęs ne vieną mėginių ėmimo akciją, kvietęs visuomenei žinomas asmenybes duoti kraujo mėginius mokslinių tyrimų labui.

Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobanko laboratorija. VU MF archyvo nuotr.

Mokslinių tyrimų infrastruktūra

Naujoji Medicinos mokslo centro mokslinių tyrimų infrastruktūra leidžia išbandyti naujus mokslinės įrangos valdymo modelius. TSTI pradėtas diegti tyrimų paslaugų grupių modelis, užtikrinantis, kad mokslinių tyrimų įranga būtų prieinama visiems tyrėjams, o sudėtingos įrangos atvejais būtų teikiama ir kvalifikuota pagalba. Anot TSTI inovacijų plėtros vadovo dr. Andriaus Kaselio, ji padeda mokslininkams vykdyti savo tyrimus ir, net ir neišmanant visų tyrimui reikalingų technologijų, turėti galimybę pasinaudoti egzistuojančia infrastruktūra.

Medicinos mokslo centro veiklas pradėjo ir kiti fakulteto padaliniai – paskaitas skaito ir laboratorinius darbus veda Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedros tyrėjai, prie centro veiklų prisijungė ir Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos katedra. Centre veikiančios tyrimų grupės šiemet publikavo daug atliktų tyrimų rezultatų, dalyvavo tarptautinėse konferencijose ir patys jas organizavo, nemaža dalis darbuotojų vyko į stažuotes, kėlė kvalifikaciją, taip papildydami savo centrus naujomis kompetencijomis.

„Simboliška, kad nuo spalio 1-osios doktorantūrą pradeda pirmieji TSTI doktorantai, jau turime podoktorantūros stažuotojų, studentų, atlikusių mokslines praktikas ir ateinančių dirbti baigiamųjų darbų. TSTI parengti pirmieji mokymo kursai doktorantams ir kitiems tyrėjams“, – pasakoja prof. T. Poškus.

Į Medicinos mokslo centro organizuotus renginius ir vizitus kviesti mokslininkai iš pirmaujančių užsienio institucijų, skaitytos teminės paskaitos. Taip pat aktyviai įsitraukta į mokslo sklaidą – organizuoti seminarai ir visuomenei skirti renginiai, stiprinantys įvairių medicinos mokslo sričių matomumą Lietuvoje ir už jos ribų. Bene visos tyrėjų grupės ėmėsi naujų projektų, teikė naujas idėjas projektus finansuojantiems Lietuvos ir tarptautiniams fondams. Pasak Populiacijų genomikos laboratorijos vadovės doc. Alinos Urnikytės, per šiuos metus pasiekti rezultatai rodo čia dirbančių mokslininkų augimą, brandą ir gebėjimą drąsiai bendradarbiauti ir konkuruoti tarptautinėje mokslo erdvėje.

Daugiau apie Medicinos mokslo centrą skaitykite čia.