„Pirmiausia knygos suteikia žinių, per kūrinius mes pamatome kitokį pasaulį, prasiplečia mūsų horizontai, galime patirti tai, su kuo gyvenime nesusiduriame. Antra, galime išbandyti įvairius modelius. Daug knygų yra apie žmonių santykius, jų bendravimą, knygos leidžia mums sužinoti, kad yra kitokių pasaulėžiūrų nei mūsų, leidžia nuspėti, ką kitas mąsto, ir taip galime geriau suprasti kitus. O ypač kitų kultūrų žmones, kurie mąsto kitaip ir turi kitą pasaulėžiūrą. Tai keičia mūsų bendravimą, mes galime geriau suprasti, kad būna kitokių požiūrių ir kokie tie kiti požiūriai gali būti, juos labiau priimti“, – sako neuropsichologė, Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto docentė Ramunė Dirvanskienė. Ji ir poetė, literatūros kritikė, VU Filologijos fakulteto partnerystės docentė Giedrė Kazlauskaitė naujausiame VU tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode pasakoja apie knygas: kodėl naudinga jas skaityti, ar audioknygos atneša mažesnę naudą ir ar sėkmingesni žmonės skaito daugiau.

Ar skaitymas turi poveikį žmogaus gebėjimams?

Literatūros kritikė G. Kazlauskaitė sako, kad nors pastaruoju metu daugėja skaitymo skatinimo iniciatyvų, tačiau tradicinio skaitymo lieka vis mažiau, o skaitančiuosius galima suskirstyti į kelias pagrindines grupes: „Mes šiuo metu turime daug skaitymo skatinimo iniciatyvų, tačiau manau, kad itin anksti pradeda skirtis žmonių interesai. Dar mokykloje vieni vartoja daugiau vizualinio turinio, kiti akustinio. O tradicinio skaitymo lieka vis mažiau, bet, manau, gana aiškiai išsiskiria kelios skaitančiųjų grupės. Tie, kurie skaito grožinę literatūrą, tie, kurie skaito dalykinę, ir tie, kurie skaito savipagalbos, savišvietos knygas, ši grupė yra didelė. Šios grupės praktiškai nesimaino. Tie, kurie išmoksta skaityti grožinę, ją ir skaito, tie, kurie dalykinę, ją skaito ir toliau. O tie, kurie skaito savišvietos arba savipagalbos knygas, labai retai kada skaito kito tipo knygas.“

Anot doc. R. Dirvanskienės, skaitymas turi didelį poveikį žmogaus gebėjimams: „Kognityviniu požiūriu – daug literatūros yra apie skaitymo poveikį vykdomosioms funkcijoms tiek vaiko raidoje – kuo vaikas daugiau daro, tuo labiau tai lavinama, tiek kalbant ir apie senėjimo tyrimus – neuroprotekcinį poveikį. Pirmiausia skaitymas lavina dėmesio sutelkimo gebėjimus, jo inicijavimo. Tam, kad skaityčiau, turiu valingai inicijuoti žvilgsnį, jį koordinuoti, išlaikyti, žinoti, kur jis buvo ir kur ne, gebėti atsispirti trikdžiams. Dėmesys yra ugdomas gebėjimas ir skaitymui jo reikia daug.“

Kitas įgūdis, kuris, pasak mokslininkės, yra ugdomas skaitant – darbinė atmintis: „Skaitydami mes turime atsiminti, kokie knygoje buvo herojai, ką jie nuveikė, ir tai yra puiki treniruotė darbinei atminčiai. Galiausiai, skaitymas yra savęs valdymo lavinimo instrumentas. Aš turiu turėti tikslą, kodėl skaitau šią knygą, tai reikalauja daug mano pastangų, turiu gebėti išsėdėti, turiu gebėti atsispirti kitiems trikdžiams.“

VU Filologijos fakulteto partnerystės docentė G. Kazlauskaitė priduria, kad skaitant svarbu galvoti ne tik apie lavinamus įgūdžius, bet ir mėgautis procesu: „Knygos skaitymo malonumas taip pat yra labai svarbus. Pavyzdžiui, knygų klubuose, kuriuose esu buvusi, gyvenimai susiliedavo su literatūra, ateidavo žmonės, kurie kalbėdavo apie knygų siužetus, personažų likimus, ir tai visiškai netikėtai ir neplanuotai susiliedavo su jų patirtimis, jų gyvenimais. Knygos atveria kitokią tikrovę, mes į ją panyrame – ir daug labiau, nei žiūrėdami serialus. Nes serialai yra surežisuotas vaizdas, kuris jau yra pateiktas žiūrovui, o skaitydami mes patys esame režisieriai.“

Sėkmingi žmonės skaito daugiau?

Pasak mokslininkės doc. R. Dirvanskienės, įvairūs moksliniai tyrimai, nagrinėjantys žmogaus sėkmingumą, atskleidžia, kad pagrindinė funkcija, kuri dažniausiai skiria sėkmingesnius asmenis nuo mažiau sėkmingų, yra gebėjimas atsispirti trukdžiams, o skaitymas ši įgūdį puikiai lavina: „Nors skaitymas nėra vienintelė veikla, kuri lavina šį gebėjimą, – daug dabar yra kalbama ir apie kovos menus ir kitas veiklas, kurios lavina gebėjimą nereaguoti į trikdžius, – tačiau būtent gebėjimas valingai nereaguoti į trikdžius atneša vėliau didelę sėkmę.“

Docentės teigimu, moksliniai tyrimai liudija, kad rodiklis, labiausiai koreliuojantis su tuo, kiek suaugęs žmogus skaito knygų, yra jo skaitytų knygų kiekis vaikystėje: „Nerandame kito kintamojo, kuris geriau koreliuotų. Net ir dabar senėjimo tyrimuose, matuodami sveiką senėjimą ir protinių funkcijų atsparumą, mes klausiame, kiek knygų buvo to žmogaus lentynoje vaikystėje, nes tai yra vienas rodiklių, geriausiai rodančių jo norą net ir garbiame amžiuje įsitraukti į protines veiklas.“

VU dėstytojos sutaria, kad įvairios literatūros skaitymas yra itin svarbu, kadangi įvairi literatūra žmogui suteikia įvairiopą naudą. „Skirtingo pobūdžio literatūra atneša skirtingas naudas. Žinoma, pažintinės knygos padeda sužinoti daugiau faktų, grožinė literatūra renkamasi dėl kelionės, tarkime, detektyvuose skaitytojams patinka spėti, kas įvyks, arba mėgautis autoriaus sukurta kelione. Kiti domisi pasauliu, santykiais ir jiems patinka pamatyti alternatyvių santykių scenarijų, kaip gali kitaip elgtis žmonės, ir taip vėliau praturtinti savo pačių bendravimą“, – pažymi doc. R. Dirvanskienė.

Knygų klausymas – taip pat naudingas kaip ir skaitymas

Tiek G. Kazlauskaitė, tiek doc. R. Dirvanskienė pabrėžia, kad ne tik knygų skaitymas, bet ir jų klausymas yra naudingas. „Seniau buvo galvojama, kad įprastos knygos yra naudingiau, bet pastaruoju metu atsiranda įdomių naujų tyrimų, atliktų su vyresnio amžiaus skaitytojais, kurie atskleidžia, kad audioknygos atneša papildomų naudų, kurių tradicinis skaitymas nesuteikia. Viena jų – šis būdas padeda skaitymo procese išlikti ilgiau, nes ypač tiems, kuriems atsiranda akių nuovargis, skaitymas tampa nebe tokia malonia veikla, dėl to skaitoma mažiau. Audioknygos gali tai kompensuoti. O kita – girdimasis informacijos apdorojimas su amžiumi prastėja ir tampa sunkiau išlaikyti girdimąjį dėmesį, dėl to pokalbiuose atsiranda daugiau audiotriukšmo. Atsiranda vis daugiau tyrimų, atskleidžiančių, kad klausos apdorojimo problemos yra vienas didesnių būsimos demencijos prognozės rodiklių. Tad audioknygos gali būti vienas iš būdų girdimąjį aparatą palaikyti aktyvų, jį lavinti, jos padeda geriau išlaikyti dėmesį vėliau bendraujant. Nes viena iš priežasčių, kodėl žmonės izoliuojasi nuo bendravimo, ir yra klausos problemos, bendravimas tampa nemalonia veikla, reikalaujančia daug daugiau pastangų, ir tai yra ne tik fizinės klausos sutrikimas“, – sako doc. R. Dirvanskienė

Partnerystės docentė G. Kazlauskaitė papildo: „Audioturinys gali būti ne tik audioknygos, tai taip pat gali būti ir tėvų skaitomos pasakos vaikams, radijo laidos, kuriose skaitomos knygos ir kurios praturtina tradicinį skaitymą.“

Naujausio VU tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizodo galite klausytis čia.