Spalio 24-ąją, Tarptautinę klimato kaitos dieną, verslo ir mokslo atstovus bei visus smalsuolius, subūrė Vilniaus universiteto (VU) inovacijų diena „INNODAY 2025“. Renginyje pristatytos platus temų spektras: nuo Vilniaus vystymosi skaitmeniniame amžiuje, skrydžių valdymo planavimo, įrankių emociniam intelektui gerinti iki genomo redagavimo technologijų, augalų bioįvairovės išsaugojimo ar dirbtinio intelekto pagalba generuojamų baltymų.

Renginį atidaręs VU Mokslo prorektorius prof. Gintaras Valušis džiaugėsi jau tradicija tampančiu renginiu, plačiu „INNODAY 2025“ temų spektru ir linkėjo neprarasti smalsumo bei kūrybiškumo.

„Renginio dinaminis diapazonas, fizikų terminais kalbant, išsiplečia, o temų spektras nuolat platėja. Dalintis įkvepiančiomis verslo-mokslo bendradarbiavimo istorijomis tikrai labai svarbu. Šiandien dažnai girdime apie pinigų ir resursų trūkumą, bet labiau norėčiau akcentuoti kūrybiškumą ir inovacijas. Kaip sakė Antuanas de Sent-Egziuperi: „Jei nori pastatyti laivą, kvieski vyrus ne malkų kirsti ir darbų pasidalinti, o išmokyk juos ilgėtis plačios, begalinės jūros. Tad linkiu, kad šis renginys ir būtų ta oazė, kuri žadina plačios inovacijų jūros ilgesį, kelia antreprenerystės kultūrą, suteikia naujų žinių ir prisideda prie šalies gerovės“, – teigė prorektorius.

Viena iš sėkmingų mokslo-verslo bendradarbiavimo istorijų – įmonės „BASF“ kartu su VU mokslininkais vykdomas projektas, kurio tikslas – išsaugoti bioįvairovę žemės ūkyje ir skatinti šiuolaikišką ūkininkavimą.

„Biologinės įvairovės išsaugojimas tampa vienu iš svarbiausių tvaraus ūkininkavimo rodiklių. Dar 2002 m. prisijungėme prie tarptautinio projekto, kuris skatino tvarių ūkių kūrimą visoje Europoje. Šiuose ūkiuose mes galime parodyti, kad bioįvairovės išsaugojimas ir šiuolaikinis ūkininkavimas gali egzistuoti kartu. Per šimtą metų derlingumui padidėjus dešimt kartų, bioįvairovė javų laukuose labai sumažėjo, tačiau bioįvairovę galime atkurti tose lauko dalyse, kuriose ūkininkauti ne taip našu. Bendradarbiaudami su Vilniaus universiteto mokslininkais ir ūkininkais, galime moksliškai įvertinti priemones, kuriomis ūkininkai  gali gerinti savo veiklos poveikį aplinkai — nuo dirvožemio būklės iki laukų biologinės įvairovės atkūrimo“, ‒ pristatydamas projektą kalbėjo įmonės „BASF“ atstovas Aleksandr Voitkevič.

Dirbtinis intelektas (DI) ir platus šios srities sprendimų pritaikymas buvo viena iš svarbiausių „INNODAY 2025“  temų. Įmonės „Mindletic“ įkūrėja Ieva Vaitkevičiūtė renginio dalyvius supažindino su DI paremta emocinio intelekto treniravimo programa ir specialiai tam sukurtu įrankiu. Be DI neapsieina ir VU startuolio „Biomatter“ kuriami baltymai. Įmonės vadovas ir vienas iš įkūrėjų Laurynas Karpus renginio dalyviams pristatė įmonės nueitą kelią ir DI generuojamų baltymų pritaikymo sritis.

„Biomatter“ gimė iš Vilniaus universiteto mokslininkų idėjos – sujungti biotechnologijas ir dirbtinį intelektą tam, kad galėtume kurti naujus baltymus greičiau, tiksliau ir tvariau. Nauji baltymai yra plačiai naudojami biotechnologijų srityje kuriant vaistus, medicinos terapijos priemones ar įgalinant geresnę ligų diagnostiką. Tačiau tai, ką sukūrė gamta per evoliuciją, yra tik lašas jūroje to, ko reikia šiandien industrijoje. Mes siekiame sukurti naujus baltymus su naujomis funkcijomis, naudodami dirbtinio intelekto modelius“, ‒ teigė L. Karpus.

Renginyje taip pat buvo pristatytos temos, apimančios Vilniaus vystymąsi skaitmeniniame amžiuje, skrydžių valdymo planavimą, genomų redagavimo įrankius, antrinį vakcinų panaudojimą, mikroorganizmų biocheminę įvairovę ir jų naudojimą biotechnologijų kūrime ir kitos.

Visus, kurie negalėjo dalyvauti „INNODAY 2025“ ‒ kviečiame žiūrėti renginio vaizdo įrašą. Įrašo nuorodą rasite čia.