Naujausiame Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbame apie tai, kaip dantų sveikata susijusi su bendra žmogaus savijauta. Pasak VU Medicinos fakulteto darbuotojos, gydytojos periodontologės Juratės Žekonienės, žinodami, kaip tinkamai rūpintis burnos higiena, dalis žmonių gali išvengti ne tik skausmų, bet ir didelių išlaidų.
„Daugiau žmonių šiandien supranta, ką reikia daryti, kad išvengtume nemalonumų ir išlaidų. Tačiau tikrai dar yra kur pasitempti. Mes viską pamirštam, todėl kartoti verta net tai, kas atrodo savaime suprantama. Būtent todėl informacijos apie burnos priežiūrą turėtų būti daugiau tiek iš specialistų, tiek iš kitų šaltinių. Žmonės linkę pamiršti elementarius dalykus“, – konstatuoja odontologė.
Kasdienė priežiūra – paprasti žingsniai, didelis efektas
Anot gydytojos, gera burnos higiena – tai paprastomis priemonėmis pasiekiamas rezultatas, kai dantys yra švarūs ir slidūs liečiant liežuviu, dantenos rausvos, nekraujuoja, o žmogus nejaučia jokio skausmo. Tačiau svarbiausia, kad šie rezultatai priklauso ne nuo brangių produktų, o nuo savidisciplinos.
„Įprotis – visa ko pagrindas. Jei jis suformuojamas vaikystėje, daugumos burnos ligų galima išvengti. Svarbiausia dantis valyti reguliariai, nepamiršti to padaryti prieš miegą, išvalyti ne tik dantis, bet ir tarpdančius. Be to, bent kartą per pusmetį apsilankyti pas burnos higienistą ar gydytoją odontologą“, – rekomenduoja J. Žekonienė.
Gydytoja periodontologė Juratė Žekonienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Kartu ji siūlo keisti ir gyvenimo būdą: vartoti mažiau cukraus, daugiau vandens, pakankamai miegoti, mažinti stresą ir didinti fizinį aktyvumą. Be to, daugiau šypsotis ir bendrauti, nes socialiniai ryšiai prisideda prie geresnės savijautos.
Cukrus, užkandžiavimas ir kiti spąstai
Pasirodo, kad burnos sveikatai labiausiai kenkia cukrus ir dažnas užkandžiavimas. „Cukrus – pats kenksmingiausias. Jo gausu ne tik saldainiuose, bet ir piene, duonoje, padažuose, sultyse ar net kai kuriuose vaisiuose“, – vardija odontologė.
Pašnekovė aiškina, kad pavojų kelia ne pats produktas, o nuolatinė cukraus koncentracija burnoje: „Kuo dažniau užkandžiaujame, tuo ilgiau burnoje veikia rūgštys, kurios ardo danties audinį. Todėl valgyti geriau kelis kartus per dieną, o tarpais – nieko neužkandžiauti. Po valgio atsigerti vandens ar sukramtyti kieto sūrio gabalėlį – tai paprasti, bet veiksmingi būdai apsaugoti dantis.“
Ji įspėja, kad internete dažnai pasitaiko klaidinančių dantų gražinimo patarimų – nuo migdolų aliejaus burnoje iki braškių trynimo dantims balinti. Vis dėlto tokie metodai nėra pagrįsti. Be to, dantys, ypač veikiami streso, tampa trapesni – todėl net valgant riešutus galima juos suskaldyti.
„Kramtomoji guma po valgio gali būti naudinga, nes skatina seilių gamybą. Tačiau nuolatinis jos kramtymas apkrauna žandikaulio sąnarius. Taigi, kai guma tampa įpročiu, ji jau labiau kenkia, nei padeda“, – sako J. Žekonienė.
Dantų šepetukas prieš „stebuklingus“ skysčius
Odontologės teigimu, efektyviausias būdas pašalinti apnašas – mechaninis: „Jokie skalavimo skysčiai ar stebuklingi preparatai nepakeis šepetėlio. Kaip priskretusios keptuvės neišvalysi vien chemija, taip ir dantų neįmanoma išvalyti be fizinio veiksmo.
Renkantis šepetėlį svarbiausia, kad jis būtų patogus ir netraumuotų dantenų. Mes, odontologai, mėgstame sakyti, kad geriausias šepetėlis – tas, kuris naudojamas. Nesvarbu, ar jis auksine rankena, ar paprastas plastikinis, jei guli lentynoje, iš jo jokios naudos.“
Freepik nuotr.
Pasak gydytojos, nors elektriniai šepetėliai nuvalo apie 11 procentų daugiau apnašų, esminis veiksnys vis tiek lieka žmogaus elgesys ir įpročiai. Taip pat svarbu naudoti ir papildomas priemones. Tarpdančių šepetėliai ar dantų siūlai padeda pasiekti sunkiau prieinamas vietas.
„Paprastas šepetėlis nuvalo vos apie 40 procentų apnašų. Visa kita lieka tarpdančiuose. Todėl reikia išmokti ir tarpdančius valyti teisingai – kitaip rizikuojame susižeisti ar visai nustoti tą daryti“, – įspėja pašnekovė.
Burnos skalavimo skysčius galima naudoti kaip papildomą priemonę. Tačiau jie nėra būtini kasdien. Tai daugiau reklamos suformuotas įprotis nei realus poreikis.
Stresas, griežimas dantimis ir imunitetas
„Burnos sveikata glaudžiai susijusi su emocine būkle. Dėl streso išsiskiria hormonai, silpninantys imuninę sistemą – tuomet uždegimai burnoje vystosi greičiau ir audringiau“, – aiškina J. Žekonienė.
Pasak jos, stresas dažnai lemia ir kitus elgesio pokyčius – žmogus miega trumpiau, prasčiau maitinasi, daugiau rūko ar užkandžiauja. Vienas iš akivaizdžiausių simptomų – dantų griežimas.
„Jei ryte juntama įtampa žandikaulyje, kartais net galvos skausmas, tai pirmieji signalai, kad dantys naktį susiduria per stipriai“, – įspėja gydytoja.
Pagalba tokiais atvejais paprasta – individualiai pagaminta kapa, kurią reikia dėvėti miegant. Ji saugo dantis nuo trinties ir mažina apkrovą sąnariams. Tačiau tai nepanaikina priežasties. Todėl svarbu mokytis valdyti stresą, nes tik taip galima išvengti pasikartojimų.
Burna susijusi su viso organizmo sveikata
„Burna nėra atskira kūno dalis – ji glaudžiai susijusi su visu organizmu. Dantenų pažeidimai leidžia bakterijoms patekti į kraujotaką, todėl infekcija gali paveikti širdį, smegenis ar kitus organus“, – sako J. Žekonienė.
Specialistės teigimu, pažengus periodontitui, visų tų mikroskopinių žaizdelių plotas gali prilygti delno dydžio žaizdai. Jei tokia būtų ant odos, ją gydytume nedelsdami, bet burnoje jos tiesiog nematom.
Pasak odontologės, moksliniai tyrimai patvirtina ryšį tarp burnos infekcijų ir širdies bei kraujagyslių ligų, taip pat tarp periodonto uždegimų ir Alzheimerio ar cukrinio diabeto. Įrodyta, kad gydant dantenas gerėja cukraus kontrolė, o suvaldžius diabetą pagerėja ir burnos būklė.
Svarbiausia – išsaugoti tai, ką turime
„Kito pakaitalo, be danties implanto, kol kas nėra. Verta paminėti, kad infekcijos gali susiformuoti ir aplink implantus, todėl juos reikia prižiūrėti taip pat kruopščiai, kaip ir natūralius dantis. Tačiau svarbiausia – išsaugoti tai, ką turime“, – sako gydytoja.
Kalbos apie dantų atauginimą kol kas lieka laboratorinių tyrimų lygmenyje. Nors tyrimai vyksta, bet žmogui tokia procedūra dar nebuvo atlikta.
„Taisyklingas dantų valymas, cukraus ribojimas, pakankamas miegas ir streso valdymas – tai pagrindiniai žingsniai, padedantys išvengti ne tik ligų, bet ir papildomų išlaidų. Geriausias šepetėlis – tas, kuris naudojamas. O kiek laiko valyti? Iki švaros“, – apibendrina J. Žekonienė.
Naujausio VU tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizodo galite klausytis čia:
Komentarų nėra. Būk pirmas!