Spalio mėnesį Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto magistrantai dalyvavo tarptautinėje programoje „Urban green transition pathways: experiences from Vilnius, Granada and beyond“, kuri vyko Granados universitete Ispanijoje. Programa surengta pasinaudojus „Arqus Twinning“ iniciatyva, ją koordinavo VU docentas Justas Kažys kartu su Granados universiteto mokslininkais prof. Juanu Luisu Guerrero-Rascado ir prof. Paloma Cariñanos González.
Programos tikslas – skatinti miestų žaliosios transformacijos tyrimus ir tarpdisciplininį požiūrį į tvarią urbanistinę plėtrą, jungiant mokslą, technologijas ir aplinkosaugą. Dalyviai gilinosi į žaliųjų erdvių plėtros, oro kokybės, klimato kaitos poveikio mažinimo ir gamtos paveldo išsaugojimo temas. „Arqus Twinning“ iniciatyva siekiama skatinti studentų ir dėstytojų akademinius mainus tarp „Arqus“ aljanso universitetų, plėtoti tarpdisciplininį požiūrį į klimato kaitos ir tvarios miestų raidos klausimus ir stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą.
Pažintis su pažangiais atmosferos ir žemės sistemų tyrimais
Programa prasidėjo apsilankymu Andalūzijos tarpuniversitetiniame Žemės sistemos tyrimų institute, kuriame vyko studentų tyrimų sesija. VU magistrantai pristatė savo mokslinius darbus, o Granados universiteto studentai – doktorantūroje vykdomus tyrimus. Diskusijų metu dalyviai dalijosi įžvalgomis iš fizinės geografijos ir meteorologijos sričių, aptarė klimato kaitos tyrimų metodus ir miestų aplinkos iššūkius.
Po sesijos studentai lankėsi institute veikiančiose moderniose tyrimų laboratorijose, kuriose buvo galima iš arti pamatyti, kaip mokslininkai tiria atmosferos procesus ir žemės sistemas. Ypatingą įspūdį studentams paliko hipobarinė kamera, gebanti simuliuoti aukštikalnių sąlygas, ir praktinė veikla – meteorologinio baliono su radiozondu paleidimas ir realiu laiku stebimi duomenys apie atmosferos parametrus.

Meteorologiniai prietaisai. Asmeninio archyvo nuotr.
Oro kokybės tyrimai ir aerobiologijos atradimai
Antroji programos diena buvo skirta oro kokybės ir aerobiologijos tyrimams. Studentai apsilankė Granados universiteto Biologinės oro kokybės skyriuje, kur mokslininkės iš Botanikos katedros pristatė žiedadulkių ir sporų tyrimų reikšmę klimatui, aplinkos kokybei ir žmonių sveikatai.
Praktiniuose užsiėmimuose dalyviai dirbo su mikroskopais, mokėsi atpažinti skirtingų augalų žiedadulkes – sudėtingas struktūras, turinčias įtakos tiek klimatui, tiek alerginėms reakcijoms. Buvo pristatyti ir automatizuoti jutikliai, gebantys realiu laiku identifikuoti ne tik žiedadulkes ar sporas, bet ir mikroplastiko daleles ore.
Po intensyvaus darbo laboratorijoje studentai vyko į istorinį Granados botanikos sodą, kuriame galėjo tyrinėti įvairias augalų kolekcijas ir pamatyti įspūdingą, šimtmečius menantį ginkmedį (lot. Ginkgo biloba), tapusį tvarumo ir ilgaamžiškumo simboliu.
Nuo dirvožemio iki aukštikalnių klimato
Trečiąją vizito dieną studentai lankėsi keliuose Granados universiteto gamtos mokslų muziejuose, apimančiuose dirvožemio, mineralogijos, herbologijos ir zoologijos kolekcijas. Šios ekspozicijos atskleidė ne tik gamtos įvairovę, bet ir fundamentalius ryšius tarp skirtingų Žemės sistemų sluoksnių.
Po pietų vyko prof. Marco Andrade’s iš Bolivijos paskaita. Mokslininkas pasidalijo daugiau nei dešimtmetį trukusių stebėjimų patirtimi aukščiausiai pasaulyje veikiančioje GAW (Pasaulinio atmosferos stebėjimo tinklo) stotyje. Studentai išgirdo apie itin specifines aukštikalnių sąlygas, klimato ypatybes ir duomenų analizės iššūkius tokiame ekstremaliame regione.

Spektroskopijos labaratorija. Asmeninio archyvo nuotr.
Seisminių procesų pažinimas ir prevencija
Ketvirtąją dieną programos dalyviai lankėsi Andalūzijos universiteto Geofizikos ir žemės drebėjimų prevencijos institute (Instituto Andaluz de Geofísica). Šiame strategiškai svarbiame centre studentams buvo pasakojama, kaip mokslininkai stebi, analizuoja ir vertina seisminius įvykius.
Kadangi Granados regionas yra aktyvioje seisminėje zonoje, instituto veikla yra esminė tiek fundamentiniam mokslui, tiek katastrofų prevencijai ir visuomenės saugumo užtikrinimui. Studentai turėjo galimybę pamatyti tiek istorinę seismologinę įrangą, tiek naujausias technologijas, leidžiančias realiu laiku stebėti seisminius įvykius visame pasaulyje.
Apibendrindami vizito patirtis studentai pabrėžė, kad programa suteikė ne tik naujų mokslinių žinių, bet ir tarpkultūrinės patirties, galimybę dalytis idėjomis ir užmegzti akademinius ryšius su kitų šalių mokslininkais.
„Šis „Arqus“ vizitas suteikė ne tik žinių, bet ir puikios tarpkultūrinės patirties. Tai buvo prasmingas žvilgsnis į kitos šalies pažangius mokslinius metodus. Programos metu atsiskleidė, kaip skirtingos šalys įveikia žaliųjų erdvių plėtros, oro kokybės gerinimo ir klimato kaitos poveikio mažinimo iššūkius ir kokie tarpdisciplininiai sprendimai tam taikomi. Bendradarbiavimas su Granados universiteto tyrėjais suteikė progą užmegzti ryšius, dalintis patirtimi ir įkvėpė naujoms idėjoms. Šis vizitas dar kartą priminė, kad tvari pažanga – tai ne tik technologijos, bet ir žmonių bendradarbiavimas, kūrybiškumas bei bendras siekis kurti saugią ir žalią ateitį“, – pasakojo dalyviai.

















Komentarų nėra. Būk pirmas!