Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto studentės Eva Naktinytė ir Aida Emilija Balukonytė kartu su vadove dr. Renata Juknevičiene pristatė tyrimą, atskleidžiantį, kuo dirbtinis intelektas (DI) gali būti naudingas priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje taikant medicininį rūšiavimą. Tyrimas rodo, kad nors DI negali pakeisti medicinos darbuotojų, jis gebėtų padėti esant itin dideliam jų darbo krūviui.
„DI galėtų perimti dalį sveikatos priežiūros darbuotojams tenkančio krūvio, būti „dešiniąja ranka“ vertinant vienareikšmiškus rodiklius, nereikalaujančius individualių interpretacijų. Jau yra kuriamos ir išbandomos programos, kurios pačios (be žmogaus įsikišimo) matuoja paciento gyvybinius parametrus (kraujospūdį, pulsą, kūno temperatūrą, deguonies saturaciją). DI programų diegimas Lietuvos ligoninėse, mūsų nuomone, nėra spartus, nors jau matomas. Pavyzdžiui, dirbdamos VUL Santaros klinikose matėme, jog DI geba analizuoti rentgenogramą – rentgeno vaizde pažymi vietą, kurioje matomas pakitimas, kaip kaulo lūžis“, – teigia VU MF studentės, dalyvavusios vykdant mokslinį tyrimą.
DI pagalba medicinoje
DI medicinoje taikomas jau seniai, bene pirmoji dirbtinio medicinos konsultavimo programa INTERNIST-1 buvo sukurta dar 1971 m. Šis paieškos algoritmais grįstas įrankis padėdavo diagnozuoti pacientus, o jau 9-ajame dešimtmetyje atsirado alternatyvių sistemų, tokių kaip „DXplain“, MYCIN ir kitų. Visos jos rodė bendrą technologijų vystymosi kryptį: tai, kad ateityje DI gali tapti svarbiu gydytojų ir slaugytojų pagalbininku.
Šiais laikais pažangūs DI sprendimai – ypač naudingi: DI geba išanalizuoti daugybę skirtingo pobūdžio duomenų per labai trumpą laiką, talkinti atliekant kasdienes užduotis ar dirbant administracinį darbą. Technologijos jau padeda optimizuoti tam tikrų sričių specialistų krūvį, kuris tolydžio didėja dėl medicinos personalo trūkumo. Pasaulio sveikatos organizacijos skaičiavimais, iki 2030 m. Europos Sąjungoje trūks 4,1 mln. sveikatos priežiūros darbuotojų.
Asociatyvi iliustracija / „Canva“ nuotr.
DI gali pasitarnauti įvairiai – ne tik palengvinti visai sveikatos priežiūros sistemai tenkančią naštą, bet ir pagerinti pačią medicinos praktiką. Tačiau ar DI išties tikslesnis ir patikimesnis nei medicinos srityje dirbantys žmonės? Ar jis gali pranokti gydytojų, slaugytojų patirtį ir klinikinį vertinimą diagnozuojant ir rūpinantis pacientais? O kaip tais atvejais, kai reikia nuspręsti, kurio paciento atvejis skubus, o kuris gali palaukti?
Skaičiuojama, kad Europoje kasmet į skubiosios pagalbos skyrių kreipiasi kone kas ketvirtas gyventojas, labai daug pacientų patenka į ligoninę skubos tvarka. Todėl itin svarbu tinkamai įvertinti pacientus ir teikti pirmenybę tiems, kuriems pagalbos reikia skubiausiai. Taikant medicinį rūšiavimą pagalba nevienodai skubiai bus suteikta pacientui su rankos lūžiu ir žmogui, kuris patyrė tik paviršinius odos nubrozdinimus. Taip pat skirtingai bus vertinami ilgai karščiuojantys pacientai ir pacientai su lengvais peršalimo simptomais. Vis dėlto tai nuspręsti ne visuomet paprasta, nes net iš pažiūros paprasti simptomai gali būti gyvybei pavojingos ligos išraiška.
Europos skubiosios medicinos draugija buvo įkurta prieš daugiau nei 30 metų Londone. Šios organizacijos misija – rūpintis skubiosios medicinos tyrimų, švietimo, praktikos ir standartų pažanga visoje Europoje. Draugija taip pat rengia kongresus, į kuriuos kasmet suvažiuoja per 3500 dalyvių iš daugiau nei 80 šalių. Pernai toks renginys vyko Kopenhagoje, o šiemet – Vienoje. Pastarajame dalyvavo ir dr. R. Juknevičienė. Ji pristatė su E. Naktinyte ir A. E. Balukonyte atliktą tyrimą, ar DI galėtų atlikti medicinį rūšiavimą priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje.
Mokslininkės parengė klausimyną, kurį davė anonimiškai užpildyti 44 slaugytojams ir 6 gydytojams, dirbusiems VU ligoninės Santaros klinikų skubiosios pagalbos skyriuje. Tyrimo autorės iš „PubMed“ duomenų bazės atsirinko 110 klinikinių atvejų, iš kurių atsitiktine tvarka parinko atvejų klausimynui ir suskirstė juos į penkias kategorijas nuo skubiausių iki mažiausiai skubių. Tie patys atvejai išnagrinėti ir pasitelkiant DI.
Rezultatai: DI tikslumas gali siekti ir 70 proc.
Respondentų atsakymai įvertinti pagal kelis pagrindinius kriterijus: gebėjimą atpažinti skubiausius atvejus, atskirti neskubius atvejus, taip pat bendrąjį pacientų skirstymo tikslumą. Tuo tarpu teigiamo ir neigiamo rezultato prognozinės vertės parodė, ar kaip skubūs ir neskubūs įvardyti atvejai iš tiesų tokie ir buvo.
Gydytojų, slaugytojų ir DI bendras tikslumas, parodantis, kaip dažnai asmuo arba sistema priskyrė pacientą teisingai kategorijai, siekė atitinkamai 70,6 proc., 65,5 proc. ir 50,4 proc. Pažymėtina, kad atsakymų pasiskirstymo lentelėje matyti tik tai, kaip dažnai vertintojas rinkosi konkrečią skubumo kategoriją, tačiau atsakymų tikslumo lentelė neatspindi. Taigi, nors DI priskyrė pacientus skubiausiai kategorijai dažniau nei slaugytojai, tai tėra paskirstymo tendencija, o ne didesnio tikslumo požymis. Šiuo požiūriu DI nepranoko slaugytojų.
Kita vertus, skirstant į kategorijas nechirurginio gydymo atvejus, bendras DI tikslumas buvo didesnis nei slaugytojų, nors ir nepasiekė gydytojų lygio. Gydytojų teigiamo rezultato prognozinė vertė, arba tikimybė, kad kaip skubūs įvardyti atvejai iš tiesų yra skubūs, siekė 76,7 proc., slaugytojų – 76,9 proc., o DI – 68,1 proc. Gydytojų vertinimo tikimybė, kad kaip neskubūs įvardyti atvejai iš tiesų buvo neskubūs, buvo 51,2 proc., slaugytojų – 36,5 proc., tuo tarpu DI – 17 proc.
Rezultatai rodo, kad nors DI negali pakeisti medicinos darbuotojų, gali gerokai padėti esant itin dideliam darbo krūviui. Dr. R. Juknevičienė pabrėžė, kad labai svarbu DI priemones diegti apdairiai, pirmenybę skiriant specialistų sprendimams, o ligoninės turėtų būti atsargios ir ypatingą dėmesį skirti darbuotojų mokymams, kaip kritiškai vertinti DI rekomendacijas.
Šiuos tyrimo rezultatus pristatė net 65 žiniasklaidos portalai Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, JAV, Indijoje, Graikijoje, Singapūre, Argentinoje, Olandijoje, Lenkijoje, Australijoje ir daugelyje kitų pasaulio šalių.
Komentarų nėra. Būk pirmas!