Artimiausia proga gyvai išgirsti Johanno Sebastiano Bacho vargonų šedevrus, atliekamus didžiausiais Lietuvos vargonais, bus Vilniaus universiteto (VU) Šv. Jonų bažnyčioje šį šeštadienį, kovo 16 d., 18.00 val. vyksiantis ciklo „Septyni vargonų muzikos šimtmečiai“ koncertas. Koncerte vargonuos VU vargonininkas dr. Vidas Pinkevičius.

Nors įžymioji J. S. Bacho (1685–1750) Tokata ir fuga d-moll, BWV 565, yra, be abejonės, pats populiariausias vargonų alfa ir omega vadinamo kompozitoriaus kūrinys, autoriaus laikais jis toli gražu nebuvo toks. Vis dar netyla diskusijos, ar iš tikrųjų J. S. Bachas jį sukūrė, nes nėra išlikęs šios kompozicijos rankraštis.

Ankstyviausia kopija – Johanneso Ringko (1717–1778), kuris galėjo ją padaryti iš garsiosios Kellnerio kelekcijos. Mūsų laikus pasiekė ir vėlesnės XIX a. kopijos, visos kilusios iš Ringko darbo.

1981 m. muzikologas ir J. S. Bacho muzikos tyrinėtojas Peteris Williamsas pateikė versiją, kad ši Tokata ir fuga galėjo būti kurio nors kito Vokietijos kompozitoriaus kūrinys. Tarp jo argumentų buvo šie problemiški Tokatos ir fugos ypatumai, kurių arba iš viso nepasitaiko tarp J. S. Bacho kūrinių, arba jie yra ypač reti:

– tokatos pradžioje esančios paralelinės oktavos;
– subdominantinis atsakymas fugos temai;
– fugos viduryje esanti tema, grojama pedalais solo;
– primityvios fugos harmonijos, gaunamos tik iš tercijų ir sekstų intervalų;
– kūrinio pabaigoje esanti minorinė plagalinė kadencija.

P. Williamsas taip pat manė, kad galbūt šis kūrinys yra vargoninė kokio nors dingusio smuiko kūrinio transkripcija. Tai paaiškintų faktą, jog Tokatoje ir fugoje dominuoja paprastos harmonijos ir styginiams instrumentams būdingos melodinės linijos ir faktūros.

Tačiau šių teorijų nepalaiko šiuo metu garsiausias J. S. Bacho muzikos žinovas Christophas Wolffas. Jis mano, kad visi šie stilistiškai ir techniškai problemiški sprendimai paprasčiausiai liudija, jog tai yra labai ankstyvas J. S. Bacho kūrinys, parašytas tada, kai autoriui dar nebuvo 20 metų.

Šeštadienį vyksiančiame koncerte skambės Tokata ir fuga d-moll, BWV 565, Trio sonata Nr. 1 Es-dur, BWV 525, Preliudas ir fuga C-dur, BWV 547, Choralinis preliudas „Schmücke dich, o liebe Seele“, BWV 654, Choralinis preliudas „O Lamm Gottes, unschuldig“, BWV 656, ir Piece d‘Orgue, BWV 572.

Vidas Pinkevičius studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, 2001–2003 m. – Rytų Mičigano universitete (JAV), kur įgijo humanitarinių mokslų magistro diplomą. 2006 m. baigė Nebraskos-Linkolno universitetą (JAV), kur įgijo muzikos menų daktaro laipsnį. Šiuo metu dėsto Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, yra aktyvus vargonų ir improvizacijos meno populiarintojas, Nacionalinės vargonininkų asociacijos prezidentas, Vilniaus universiteto vargonininkas ir Vilniaus universiteto vargonų studijos „Unda Maris“ įkūrėjas ir vadovas.

Šis koncertas – VU Kultūros centro organizuojamo ciklo „Muzikos valanda VU Šv. Jonų bažnyčioje“ dalis. Ciklo organizatoriai siekia supažindinti klausytojus su daugiau kaip 2000 metų istoriją turinčiu muzikos instrumentų karaliumi, didžiausiais Lietuvos vargonais, atskleisti šio instrumento grožį ir itin plačias galimybes.