Penktadienį Lietuvos Respublikos Prezidentūroje jau septintą kartą buvo įteikti apdovanojimai praeitais metais apgintų geriausių disertacijų autoriams. Šiuos apdovanojimus yra įsteigusi Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga. Šiemet konkursui buvo pateikta beveik aštuoniasdešimt darbų, iš kurių vertintojų komisija į finalą atrinko 9 disertacijas (6 darbus fizinių, technologijos, biomedicinos ir žemės ūkio sričių kategorijoje ir 3 darbus humanitarinių ir socialinių mokslų sričių kategorijoje). Net aštuoni iš devynių į finalą patekusių darbų buvo parengti ir apginti Vilniaus universitete, VU atstovai taip pat tapo abiejų kategorijų nugalėtojais.
Svarbiausia – kokybė
„Tie, kas šiandien kuria Lietuvos mokslą taip pat kuria ir Lietuvos ateitį,“ – pažymėjo Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji ypatingai akcentavo mokslininkų ir visuomenės sąsajos svarbą. „Mokslininkai turi nujausti visuomenės poreikį“, – pažymėjo D. Grybauskaitė. Prezidentė taip pat kalbėjo apie tai, kad svarbu, jog Lietuvos mokslininkai, siekdami aukštumų globaliame mokslo pasaulyje, turėtų visas sąlygas dirbti tėvynėje, prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo.
Iškilmingoje ceremonijoje sveikinimo žodį tarė ir Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas habil. dr. Eugenijus Butkus. „Pagrindinis dalykas, kuris turėtų rūpėti mums, atliekant mokslinį darbą, yra kokybė“, – sakė jis. E. Butkus taip pat akcentavo, jog ypatingą dėmesį reikia teikti taikomajam mokslo aspektui.
Kokybės aspektą paminėjo ir Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkas Ramojus Reimeris. Jis paskatino jaunuosius mokslininkus būti pavyzdžiu kitiems bei nepamiršti, kad jie formuoja Lietuvos elitą. „Jūs esate mūsų šalies ramstis“, – sakė R. Reimeris, kreipdamasis į geriausių disertacijų autorius. Jis apgailestavo, kad Lietuvoje kiekvienais metais mažėja doktorantų skaičius, taip pat menksta ir disertacijų kokybė. Tačiau, nežiūrint į tai, atsiranda pakankamai daug darbų, kurie yra verti apdovanojimo.
Geriausi iš geriausiųjų
Šiemet geriausios disertacijos autore fizinių, technologijos, biomedicinos ir žemės ūkio mokslo sričių kategorijoje buvo pripažinta biochemikė dr. Zita Liutkevičiūtė už praeitais metais Vilniaus universitete apgintą disertaciją „DNR metiltransferazių reakcijos, nedalyvaujant kofaktoriui“. Humanitarinių ir socialinių mokslo srityje geriausia buvo pripažinta dr. Gražinos Rapolienės disertacija „Ar senatvė yra stigma? Senėjimo tapatumas Lietuvoje“. Kategorijų nugalėtojai gavo 5 tūkst. litų apdovanojimus.
Taip pat buvo įteiktas specialus Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės prizas už geriausią disertaciją aplinkosaugos tema. Jį šiemet gavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto atstovė dr. Eglė Zuokaitė už disertaciją „Kompostuojamo nuotekų dumblo tyrimai ir dujinių emisijų mažinimo būdai“.
Tarp pretendavusių gauti apdovanojimą už geriausią disertaciją taip pat buvo šie Vilniaus universiteto atstovai: biochemikas dr. Giedrius Gasiūnas, fizikas dr. Vytautas Jukna, matematikai dr. Jonas Jankauskas ir dr. Aivaras Novikas, medžiagų inžinerijos mokslo daktaras Paulius Gečys, filologė dr. Dainora Maumevičienė ir Vytauto Didžiojo universiteto atstovė psichologė dr. Aurelija Stelmokienė.
Komentarų nėra. Būk pirmas!